Tolimojoje Mėnulio pusėje aptiktas šilumą skleidžiantis darinys suglumino mokslininkus: kas tai? ()
Mokslininkai aptiko ypatingą dėmę nuo šilumą skleidžiančios medžiagos, glūdinčios tolimojoje Mėnulio pusėje. Didžiausia tikimybė, kad šios dėmės kaltininkė yra uoliena, kuri už Žemės ribų yra labai reta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paslaptinga šilumos dėmė gali būti gana keistos kilmės: ją greičiausiai skleidžia natūrali spinduliuotė, sklindanti nuo milžiniško kiekio granito, kuris už Žemės ribų retai aptinkamas dideliais kiekiais, skelbia naujas tyrimas. Neįprastų granito sankaupų šaltiniu Mėnulyje gali būti miręs ugnikalnis, neišsiveržiantis jau 3,5 mlrd. metų, rašo livescience.com.
„Tai kur kas panašiau į Žemę, nei įsivaizdavome. Juk Mėnulyje nėra vandens ir plokščių tektonikos, kurie padeda granitui formuotis Žemėje“, – pranešime spaudai teigė pagrindinis tyrimo autorius Mattas Siegleris iš Planetų mokslo instituto Arizonos valstijos Tusono mieste.
M. Siegleris ir jo kolegė Rita Economos iš Pietų metodistų universiteto šilumos dėmę aptiko pasitelkę naują metodą, pagal kurį po paviršiumi tvyranti temperatūra matuojama mikrobangomis per Kinijos Mėnulio orbitinius aparatus „Chang`E 1“ ir „Chang`E 2“. Jie taip pat naudojosi NASA palydovų „Lunar Prospector“ ir „Lunar Reconnaissance“ duomenimis.
Mokslininkai pastebėjo maždaug 50 km skersmens teritoriją, kurioje temperatūra maždaug dešimčia laipsnių pagal Celcijų buvo aukštesnė, nei aplinkui. Šis regionas buvo gelmėje po 20 km skersmens paviršiaus dėme, kurioje gausu silicio ir kuri, kaip manoma, yra ne kas kita, kaip sugriuvęs ugnikalnio krateris. Miręs ugnikalnis paskutinį kartą buvo išsiveržęs prieš 3,5 mlrd. metų, tačiau magma iš jo santechninės sistemos greičiausiai tebėra gelmėse ir skleidžia radiaciją.
Šis radinys – tai 50 km pločio batolitas; batolitas yra vulkaninės uolienos rūšis, kuri susidaro tuomet, kai lava kyla Žemės plutos link, bet taip ir neišsiveržia į paviršių, – pareiškime teigė R. Economos. – Kapitono kalnas (El Capitano) ir Pusės kupolo (Half Dome) kalnas, stūksantys Josemičio nacionaliniame parke, Kalifornijoje, yra panašių granitinių uolienų, kilusių į paviršių, pavyzdžiai“.
Tyrėjai savo pirmuosius rezultatus liepos 5 dieną paskelbė žurnale „Nature“, o liepos 12 dieną per Goldschmidto geochemijos konferenciją Prancūzijos Liono mieste pateikė papildomų detalių. Floridos universiteto geochemikas Stephenas M. Elardo, nedalyvavęs šiame tyrime, teigė, kad šie tyrimo rezultatai yra „nepaprastai įdomūs“. Granitas itin paplitęs Žemėje, bet kitose Saulės sistemos vietose jis sutinkamas retai, pridūrė S. M. Elardo.
„Žmonės nesusimąsto, virtuvėje naudodami granito stalviršį, – sakė jis. – Tačiau kalbant geologiškai, granitui gana sunku susidaryti be vandens ir plokščių tektonikos, todėl kitose planetose tikrai nematome tokio tipo uolienų. Taigi, jei šis M. Sieglerio ir kolegų atradimas pasitvirtins, jis turės didžiulės svarbos, kai mąstysime apie kitų uolinių Saulės sistemos kūnų vidinius procesus“.