Mokslininkai nerimauja. Reta ir katastrofiška Saulės audra gali įvykti jau netrukus ()
Vieną kartą per šimtmetį įvykstanti Saulės audra gali įkaitinti elektros tinklus ir išvesti iš rikiuotės palydovus. Mokslininkai nerimauja, kad tai gali įvykti netrukus, pranešė „Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vidutinę dieną didžiulė saulės energijos dalis yra nukreipiama nepadarant didelės žalos. Tačiau retkarčiais Saulė pasiunčia tokią galingą audrą, kad ji gali suardyti Žemės magnetinius laukus.
Jei tokia audra kiltų rytoj, ji sukeltų technologinį chaosą, galintį „paralyžiuoti ekonomiką ir sukelti pavojų žmonių saugumui bei pragyvenimui visame pasaulyje“, teigia NASA.
Laimei, tokios audros pasitaiko labai retai. Tačiau mūsų Saulė tampa nerami prieš pasiekdama savo 20 metų aktyvumo piką, o tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė, jog ateinančiais metais viena iš jų gali pasiekti Žemę, sakė ekspertai.
Artimiausiais metais didelė audra yra labiau tikėtina
Trys skirtingi Saulės reiškiniai gali siųsti didelio greičio daleles, kurios sujaukia Žemės magnetinius laukus: Saulės žybsniai, vainikinės skylės arba vainikinės masės išmetimai (CME) – didžiuliai sprogimai Saulėje.
Jei pakankamai smarkiai atsitrenkia į Žemę, jie gali suardyti jonizuotą Žemės sluoksnį, kuris apsaugo mus nuo blogiausių kosminių reiškinių. Tai gali atverti kelią didesniam įkrautų dalelių srautui.
„Mes kalbame apie vieną kartą per šimtą metų pasitaikantį įvykį, – sakė Readingo universiteto (Anglijoje) kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas.
Tokia stipri geomagnetinė audra gali kilti bet kada. Tačiau ji tampa labiau tikėtina per Saulės aktyvumo piką, kai Saulės magnetinio lauko linijos labiau susipina ir susiraizgo.
Dėl atsirandančios įtampos padidėja tikimybė, kad Saulėje atsiras daugiau dėmių, CME, žybsnių ir vainikinių skylių. Visa tai suteikia daugiau galimybių įvykti kartą per šimtmetį pasikartojančiam reiškiniui.
„Tokie stiprūs įvykiai nutinka ne kiekvieną ciklą, – sakė Londono universiteto koledžo kosmoso ir klimato fizikos docentas Danielis Verscharenas. – Tačiau per tokio stipraus ciklo maksimumą, koks artėja, yra didesnė tikimybė sulaukti tokių įvykių, dėl kurių čia, Žemėje, nutrūktų elektros energijos tiekimas.“
Dar niekada nebuvome taip pažeidžiami galingų audrų
Galingiausios geomagnetinės audros užfiksuotos dar prieš atsirandant internetui ir didžiuliams palydovų parkams. Kuo labiau pasikliaujame infrastruktūra, tuo labiau esame pažeidžiami jos reiškinių, rašo „Insider“.
1859-ųjų Karingtono įvykis laikomas galingiausia kada nors užfiksuota Saulės audra. Tačiau kadangi buvo labai mažai infrastruktūros, kurią būtų galima sugadinti, ji padarė gana mažai žalos.
Vis dėlto ji buvo dramatiška: telegrafo stotyse kilo gaisrai, nes audros sukeltos srovės tekėjo laidais.
Kita žymi audra įvyko 1989 m. Nors ši audra buvo ne tokia galinga, ji buvo labiau destruktyvi – tuo metu žmonės jau buvo pradėję labiau pasikliauti elektros tinklais ir pasauliniais ryšiais.
Elektros energijos antplūdis sukėlė 12 valandų trukusį plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimą Kvebeke, dėl kurio neveikė trumpųjų bangų radijo imtuvai. Kanadiečiai nerimavo, kad Sovietų Sąjunga slopina radijo signalus, o toks nesusipratimas galėjo būti pavojingas Šaltojo karo metais.
Nuo 9-ojo dešimtmečio žmonių priklausomybė nuo ryšių, palydovų, elektros tinklų ir kitos svarbios infrastruktūros itin išaugo.
Jei tokia audra kiltų šiandien, pasaulis galėtų tikėtis plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimų, iš orbitos nukritusių palydovų ir svarbiausių ryšių tinklų nutrūkimo, teigia NASA.
Kodėl mokslininkai nerimauja dėl kito Saulės aktyvumo piko
Šiuo metu Saulės aktyvumas didėja, o mokslininkai ypač susirūpinę dėl vykstančio Saulės ciklo.
Buvo manoma, kad šis ciklas bus palyginti nuosaikus, tačiau jau dabar jis yra aktyvesnis nei ankstesnis ciklas. Tai reiškia, kad Saulė gali tapti aktyvesnė nei per pastaruosius du dešimtmečius.
Kitas veiksnys, pasak kosmoso profesoriaus D.Verschareno, yra tai, kad Saulės magnetiniai laukai taip pat krypsta į pietus. Tai reiškia, kad Saulės siunčiamos įkrautos dalelės greičiausiai turės magnetinį krūvį, priešingą Žemės magnetiniam laukui, sakė jis.
Dėl to dalelės gali turėti daugiau galimybių pralaužti Žemės apsaugą.
Mokslininkai lenktyniauja su laiku
Manoma, kad dabartinis Saulės ciklas savo piką pasieks apie 2025 m.
Iki to laiko šalys, esančios aukštesnėse platumose, pavyzdžiui, JAV, Kanada, Švedija ir Jungtinė Karalystė, turėtų būti ypač atsargios – kuo aukštesnė šalies geografinė platuma, tuo ji labiau pažeidžiama saulės reiškinių, sakė D.Verscharenas.
Vis dėlto yra būdų, kaip sušvelninti blogiausias audras. Pakankamai iš anksto įspėti operatoriai gali imtis priemonių, kad apsaugotų infrastruktūrą nuo didžiausio Saulės audrų poveikio. Pavyzdžiui, jie gali strategiškai išjungti elektros tinklus, pakeisti lėktuvų maršrutus arba perkelti palydovus.
Tokie mokslininkai kaip D.Verscharenas ir M.Owensas dabar lenktyniauja su laiku, siekdami išsiaiškinti, dėl ko Saulės audros tampa galingesnės, kad galėtų patobulinti pažangias perspėjimo sistemas.
Europos kosmoso agentūra taip pat ketina paleisti palydovą „Vigil“, kuris turėtų nuskristi už Saulės ir aptikti potencialiai pavojingas saulės dėmes ir vainikines skyles likus kelioms dienoms iki joms atsiduriant Žemės akiratyje.
„Geriau prognozuojant, geriau suprantant kosminius reiškinius ir skiriant daugiau dėmesio, ypač privačiam sektoriui, kuris dabar vis labiau veržiasi į kosmosą, šių dalykų turėtų būti galima išvengti“, – sakė D.Verscharenas.
Parengta pagal „Insider“.
