Ką „Luna 25“ avarija reiškia Rusijos Federacijai. Bandymas žaisti SSRS ir pralaimėjimas Indijai ()
Projektas „Luna 25“ buvo pradėtas 1997 m., kainavo milijardus ir tapo net šiek tiek daugiau nei tik vinimi į Rusijos kosmonautų, praradusių visus SSRS pasiekimus, karstą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Federacija oficialiai pripažino, kad jų zondas „Luna 25“, kuris rugpjūčio 11 d. buvo paleistas į Mėnulį, rugpjūčio 19 d. sudužo ant palydovo paviršiaus.
Oficialia priežastimi vadinasi „orbitos reguliavimo variklio faktinių impulsų parametrų nukrypimas nuo apskaičiuotųjų“. O už šios frazės slypi tai, kad dar 1997 metais pradėtas projektas „Luna 25“ baigėsi niekuo.
Šioje situacijoje kalbama net ne apie pinigus, nors „Roskosmos“ strateginio planavimo skyriaus vadovas Jurijus Makarovas 2020 m. projekto kainą įvertino „dešimčių milijardų rublių“ (šimtų milijonų dolerių) lygiu.
Ir apie galimybę Rusijos Federaciją pavadinti „kosmoso valstybe“, nes tai yra vienas svarbiausių rusų pasaulio „tvirtinimo elementų“. Tai yra, rusai tikrai gali piešti „Z“ ir „V“ Rusijos Federacijoje, bet, matyt, ne daugiau.
Ir „Luna 25“ avarija nėra tik vinis į šio titulo karstą, tai paskutinis šansas aplenkti ne tik JAV, kuri aktyviai besiruošiančia pilotuojamai misijai į Marsą, ir Kiniją, kuri nuo 2007 m. įvykdė septynias sėkmingas misijas, bet net ir Indiją.
Faktas yra tas, kad Rusijos Federacija, paleisdama „Luna 25“, bandė aplenkti būtent šią šalį, kuri liepos 14 d. išsiuntė į Mėnulį savo zondą „Chandrayan 3“.
Indijai tai bus antras bandymas nusileisti Mėnulyje po avarijos 2019 m. Tačiau nepaisant to, kad Indijos zondas buvo paleistas anksčiau, jis Mėnulyje turėtų nusileisti rugpjūčio 23–24 dienomis.
Dėl to Indija gali tapti ketvirtąja šalimi, kuriai pavyko Mėnulyje švelniai nusileisto savo zondą. Piramajai tai pavyko SSRS (pirmą minkštą nusileidimą atliko „Luna 9“ 1966 m.), paskui sekė JAV ir Kinija. Pažymėtina, kad paskutinis sovietų aparatas Mėnulyje nusileido 1976 metais – tai buvo „Luna 24“.
Taigi, nepaisant to, kad Kremlius nori pasisavinti visus sovietinės kosmonautikos pasiekimus, šiuo metu Maskva negali pakartoti praeities pasiekimų ir tapti ketvirtąja šalimi „lenktynėse į Mėnulį“. O prietaiso praradimas orbitos korekcijos metu išties rizikingų skrydžio elementų, tokių kaip nusileidimas, fone tik pabrėžia pačios Rusijos kosmonautikos degradaciją.
Tuo pačiu metu, dar 2011 m. Rusijos Federacijos apetitas buvo daug didesnis. Tais metais Rusijos Federacija pradėjo „Fobos-Grunt“ misiją į vieną iš Marso palydovų. Ir iš esmės pakartojo žlugusią dvigubą sovietų misiją 1989 m. „Fobos-Grunt“ net nepaliko Žemės orbitos (sovietams bent pavyko nuskristi iki Fobo).
Būtent po to Rusijos Federacija aktyvavo „grįžimo“ į Mėnulį programą – kaip sakoma, jei tarpplanetiniai skrydžiai nepavyksta, tai Mėnulyje tikrai pavyks. Tačiau ir čia ištiko nesėkmė, kuri gresia virsti bedugne, nes kita misija nuleisti zondą ant Mėnulio paviršiaus Rusijos Federacijoje planuojama 2028 m.
Be to, net jei Indijos „Chandrayan 3“ nepavyks įvykdyti misijos dabar, Delis gali atlikti kitą bandymą daug anksčiau. Kitas „Chandrayan 4“ į Mėnulį turėtų pakilti 2026–2028 m. Nors tai jau bus daug mažesnės svarbos įvykis, nes 2025 metais pagal JAV „Artemis“ projekto planą turėtų būti atliktas pirmasis astronautų nusileidimas Mėnulyje nuo „Apollo“ programos.
