Kodėl išorinė Saulės atmosfera yra neįprastai karšta: mokslininkai rado atsakymą (Video) ()
Naujas tyrimas siūlo dar vieną atsakymą į mokslininkus jau seniai dominusį klausimą - kodėl Saulės vainiko temperatūra labai skiriasi nuo jos paviršiaus temperatūros.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelį metų astrofizikai bando įminti vieną pagrindinių Saulės paslapčių: kas šildo jos išorinę atmosferą arba vainiką. Temperatūros skirtumai tarp jo ir žvaigždės paviršiaus yra didžiuliai. Žurnale „Nature Communications“ publikuotame tyrime pateikiamas vienas atsakymo į šį klausimą variantas, nors jis iki galo neišsprendžia ilgametės paslapties, rašo „Space“.
Mums matoma Saulės dalis yra vadinamasis žvaigždės paviršius arba fotosfera, kurios temperatūra siekia apie 5500 laipsnių Celsijaus. Tačiau pačioje viršutinėje žvaigždės arba vainiko atmosferos dalyje, nors ir toliau nuo Saulės šerdies, temperatūra yra tūkstančius kartų aukštesnė. Mokslininkai jau žino, kad ji pasiekia 1–2 milijonų laipsnių Celsijaus lygį, tačiau kartais gali būti neįtikėtinai karšta – 40 milijonų laipsnių šilumos.
Saulės karūnoje, kurią sudaro karšta plazma, atsiranda kosminį orą įtakojantys reiškiniai, pavyzdžiui, saulės pliūpsniai. Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl viršutinė Saulės atmosferos dalis yra tokia karšta ir kas ją šildo. Tačiau naujojo tyrimo autoriai siūlo savo paaiškinimą, kuris gali priartinti mus prie tikslaus paslaptingo proceso supratimo.
Mokslininkai naudojo duomenis iš erdvėlaivio „Solar Orbiter“, kad ištirtų vainikinių kilpų svyravimus. Tai didžiulės, kilpą primenančios plazmos struktūros, kilusios iš fotosferos ir prasiskverbiančios į apatinę Saulės vainiko dalį. Šie į bangas panašūs virpesiai, kaip manė mokslininkai, gali paimti energiją, taigi ir šilumą, į vainiką, o tai prisideda prie jo kaitinimo.
Astrofizikai ištyrė ciklinį vainikinių kilpų judėjimą. Mokslininkai išsiaiškino, kad beveik visi svyravimai vyksta viena kryptimi.
Pasak tyrimo autorių, tai reiškia, kad didžiuliai plazmos srautai išties gali perduoti didelius energijos ir šilumos kiekius nuo Saulės paviršiaus į vainiką. Tai yra, jie panašūs į ciklines karščio bangas, kurios gali prisidėti prie reikšmingo temperatūros padidėjimo viršutiniuose Saulės atmosferos sluoksniuose, ir tai gali paaiškinti temperatūros skirtumą. Nors šios bangos turi palyginti mažą galią, jos vis tiek yra nuolatinis energijos šaltinis, teigia mokslininkai.
Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad ši nauja informacija nėra iki galo išsamus atsakymas į seniai kilusį klausimą, kas šildo Saulės vainiką, tačiau šie duomenys padės jį rasti artimiausiu metu.
