700 tūkstančių Marso paviršiaus struktūrų tyrimas parodė, kas vyksta itin retoje šios planetos atmosferoje ()
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemė. Pučiantys vėjai yra pagrindinis veiksnys, šiuo metu keičiantis Marso paviršių, nes planeta neturi tektoninių plokščių ir (greičiausiai) skysto vandens bei gyvybės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bene aiškiausiai vėjo poveikis matyti ten, kur plyti smėlynai. Dabar mokslininkai pasinaudojo Marso kopų nuotraukomis ir sudarė globalų bei lokalius vėjo krypčių žemėlapius (marsalapius). Dominančios kopos yra barchanai – lygumoje vėjo sunešti nesimetriški kauburiai.
Barchanai atsiranda ten, kur dominuoja vienos krypties vėjas. Jų lėkštas šlaitas visada nukreiptas į vėjo pusę, o statusis – priešinga kryptimi. Be to, statusis šlaitas būna įgaubtas, taip barchanas įgyja charakteringą pusmėnulio formą, žiūrint iš viršaus.
Padedami mašininio mokymosi algoritmų, mokslininkai nustatė daugiau nei 700 tūkstančių barchanų kryptis visame Marso paviršiuje. Pagal jas jie sudarė dominuojančios vėjo krypties marsalapius. Pagrindiniai tokio marsalapio bruožai žinomi jau seniau: ties vidutinėmis platumomis vėjai daugiausiai pučia į šiaurę, o arti Šiaurės ašigalio – ratu ta pačia kryptimi, kaip planeta (cikloniškai).
Tiesa, aptiktas ir silpnesnis anticiklonas dar arčiau ašigalio, kurį greičiausiai sukelia oro masės, judančios nuo ašigalio į pietus. Mažesniais masteliais dominuojančios vėjo kryptys nuo globalių skiriasi ten, kur paviršius labai nelygus, pavyzdžiui krateriuose ir šalia jų. Net ir mažesni nei šimto kilometrų skersmens krateriai gali reikšmingai paveikti vėjus.
Šie rezultatai padės tobulinti Marso klimato modelius bei geriau pasiruošti ateities misijoms į Raudonąją planetą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.
