Kosmose pirmą kartą buvo auginami pelių embrionai. Ar žmonėms pastoti kosmose būtų saugu? ()
Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) pirmą kartą buvo auginami pelių embrionai – siekiant išsiaiškinti, ar žmonėms pastoti kosmose būtų saugu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Būsimos kelionės į Marsą metu neatmetama galimybė pastoti – nes kelionė truks ilgiau nei šešis mėnesius, – sako tyrimui vadovavęs Japonijos Jamanašio universiteto mokslininkas Teruhiko Wakayama. – Atliekame tyrimus, kad užtikrintume, jog galėsime saugiai susilaukti vaikų, jei ateis toks laikas“.
T. Wakayama ir jo kolegos pirmuosius eksperimento etapus atliko savo laboratorijoje Žemėje – iš nėščių pelių ištraukė ankstyvosios dviejų ląstelių stadijos embrionus ir juos užšaldė.
Užšaldyti embrionai 2021 m. rugpjūtį buvo „SpaceX“ raketa išsiųsti į TKS. Jie buvo laikomi specialiuose įrenginiuose, kuriuos T. Wakayamos komanda sukūrė taip, kad stotyje esantys astronautai galėtų lengvai atšildyti embrionus ir auginti juos keturias dienas. Tada astronautai chemiškai užkonservavo embrionus ir grįžtamuoju reisu išsiuntė juos atgal į Žemę.
Embrionai buvo auginami tik keturias dienas, nes tiek laiko jie gali išgyventi tik už gimdos ribų, aiškina T. Wakayama.
Jo komanda ištyrė grįžusius embrionus, norėdama išsiaiškinti, ar jų vystymuisi turėjo įtakos kosmose tvyranti didesnė radiacija ir maža gravitacija (vadinamoji mikrogravitacija).
DNR pažeidimų dėl radiacijos embrionuose požymių neaptikta – galbūt todėl, kad kosmose jie buvo tik trumpą laiką.
Be to, embrionai pasižymėjo normaliu struktūriniu vystymusi, įskaitant diferenciaciją į dvi ląstelių grupes, kurios sudaro vaisiaus ir placentos pagrindą. Tai svarbus atradimas, nes anksčiau manyta, kad mikrogravitacija gali turėti įtakos embrionų gebėjimui išsiskirti į šiuos du skirtingus ląstelių tipus, sako T. Wakayama.
Neaišku, ar vėlesni embriono vystymosi etapai dėl buvimo kosmose sutriktų , tačiau ankstesnio tyrimo, kuriuo nėščios žiurkės buvo siunčiamos į NASA kosminius skrydžius nuo 9 iki 11 dienų, metu buvo nustatyta, kad grįžusios į Žemę jos atsivedė tipiško svorio jauniklius – o tai rodo, kad jų vystymasis buvo normalus.
„Atsižvelgiant į tai ir į mūsų rezultatus, galbūt žinduolių dauginimasis kosmose yra įmanomas“, – sako T. Wakayama.
Tačiau jis pastebi, kad vis dar nežinoma, ar mikrogravitacijos sąlygomis būtų sunku pagimdyti tikrąjį pelės jauniklį – arba žmogaus kūdikį.
Dabar jo komanda planuoja ištirti, ar į TKS nusiųsti ir į Žemę grąžinti pelių embrionai gali būti sėkmingai implantuojami į pelių pateles ir ar tada išsivystytų į sveikus palikuonis – nes tai suteiktų daugiau informacijos apie kosminės radiacijos ir mikrogravitacijos veikiamų embrionų gyvybingumą. Mokslininkai taip pat norėtų patikrinti, ar į TKS nusiųstą pelių spermą ir kiaušinėlius galima naudoti embrionams kurti, kosmose atliekant dirbtinį apvaisinimą.
Tyrimas paskelbtas „iScience“.
Parengta pagal „New Scientist“.
