Kaip atrodo Veneros paviršius. Vienintelės kada nors šioje planetoje padarytos nuotraukos (Foto, Audio) ()
Iš viso Veneros paviršiuje apsilankė 8 įrenginiai, tačiau jie negalėjo ilgai veikti itin ekstremaliomis sąlygomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Veneros dydis, sudėtis ir savybės yra labai panašios į Žemės. Tačiau yra didelių skirtumų tarp dviejų netoliese esančių Saulės sistemos planetų. Veneroje gyvybės nėra, temperatūra itin aukšta, o planetos atmosfera pripildyta nuodingų medžiagų.
Nors Veneroje neseniai buvo aptiktas deguonis, jis skiriasi nuo to, ką kvėpuojame Žemėje. Iki šiol Veneros paviršių pavyko aplankyti tik 8 zondams, kurių dėka mokslininkai turi unikalių nuotraukų. Šios nuotraukos yra vienintelės iki šiol, parodančios, kaip atrodo antrosios nuo Saulės planetos paviršius, rašo „ScienceAlert“.
Venus surface, temperature 464 °C pic.twitter.com/czMUUJFHbe
— puppeteer (@JohnnyJ684) November 17, 2023
Tanki toksiška Veneros atmosfera sukuria stiprų šiltnamio efektą, dėl kurio saulės šiluma negrįžta atgal į kosmosą, todėl planetos paviršiaus temperatūra yra vidutiniškai 464 laipsniai Celsijaus.
Be to, Veneroje yra didžiulis atmosferos slėgis, kuris yra 100 kartų didesnis nei slėgis Žemėje. Tokiomis sąlygomis erdvėlaiviams labai sunku „išgyventi“. Ir vis dėlto buvo tokių įrenginių ir jie sugebėjo surinkti unikalius duomenis iš karštos planetos paviršiaus.
1961–1984 metais buvusi SSRS į Venerą išsiuntė 16 erdvėlaivių, vykdydama programą „Venera“. Pirmasis prietaisas, sėkmingai patekęs į planetos atmosferą buvo „Venera-3“, ir tai įvyko 1966 m. O po ketverių metų, 1970 m., „Venus-7“ tapo pirmuoju įrenginiu, kuris sugebėjo nusileisti planetos paviršiuje.
A 40yr old photo from the surface of Venus. Taken from Venera14 in the soviet space program. Venera14 lasted 52 minutes in a temperatur of 470 degrees Celcius pic.twitter.com/sjDnSZ1qMO
— Robert Perlskog (@robertperlskog) November 16, 2023
Iš viso Veneros paviršiuje apsilankė 8 zondai, tačiau nei vienas jų ilgai neatlaikė aplinkos sąlygų ir šie zondai dirbo ne ilgiau nei 2 valandas. Ilgiausiai – 110 minučių – dirbo „Venera-12“.
Venera 13, a marvel of Soviet space engineering, was the first to transmit color images from Venus’ surface.
— VisionaryVoid (@VisionaryVoid) November 16, 2023
Launched on October 30, 19811, it was designed to last about half an hour on Venus’ harsh surface, but it ended up transmitting data for more than 2 hours.
This… pic.twitter.com/o2Lwdnom8v
„Veneros“ programos instrumentų dėka mokslininkai šiandien turi vieninteles Veneros paviršiaus nuotraukas, taip pat čia įrašytus garso duomenis. Visų pirma, vaizdus padarė zondai „Venus-9“, „Venera-10“, „Venera-13“ ir „Venera-14“, o paskutiniai du zondai užfiksavo planetos garsą.
Neseniai mokslininkai kai kuriuos iš šių vaizdų apdorojo pasitelkdami šiuolaikines technologijas, todėl buvo gauti gana įdomūs Veneros vaizdai.
Today in 1982, Venera 14 imaged the surface of Venus. It would be, to date, the final time. While Vegas 1 and 2 would deliver landers and balloons to Venus in 1985, they would not image the surface. And since then, there have been no landers. pic.twitter.com/7rnac0Z7Qi
— Ted Stryk (@tedstryk) March 5, 2021
Šiose nuotraukose pavaizduota „auksinė“ planeta. Ši spalva yra saulės šviesos, prasiskverbiančios per Veneros debesis ir apšviečiant jos paviršių, rezultatas. Tuo pačiu metu akmenys planetos paviršiuje turi tamsiai pilką atspalvį.
Kadangi Venera labai panaši į Žemę, dabar mokslininkai nori ją nuodugniau ištirti. Tokie tyrimai padės suprasti, kodėl tolimoje praeityje dvi planetos pasuko skirtingais evoliucijos keliais, kai Žemė tapo tinkamu gyventi pasauliu, o Venera – ne.
