Tokio galingo žybsnio nebuvo jau 6-erius metus. Žemę pasiekė energijos pliūpsnis ()
Saulės aktyvumas iš tiesų didėja, o tai reiškia, kad daugėja dėmių, vainiko skylių ir net saulės žybsnių. Kol kas stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis yra X 2,8 klasės – ir jis yra stipriausias užfiksuotas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., rašo „IFLScience“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šio žybsnio vieta buvo virš Saulės dėmės AR 3514, ir nors žybsnis nebuvo tiesiogiai nukreiptas į mūsų planetą, Žemę pasiekė energijos pliūpsnis. Pasak Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro, Saulės žybsnis sukėlė radijo ryšio sutrikimus.
Radijo ryšio sutrikimai tuo metu (gruodžio 14 d., 19:02 val. Lietuvos laiku) pasireiškė į Saulę atgręžtoje planetos dalyje, o tai buvo visa Amerika. Stipriausi jie buvo virš Pietų Amerikos, tačiau Kosminių orų prognozių centras pranešė apie radijo ryšio trukdžius virš Jungtinių Amerikos Valstijų.
„Dėl šių sutrikimų gali laikinai pablogėti arba visiškai dingti aukšto dažnio radijo signalai. Tai didžiausias šio Saulės ciklo žybsnis nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., – rašoma Kosminių orų prognozių centro pranešime. – Šią Saulės dėmių sritį atidžiai stebės Kosminių orų prognozių centro prognozuotojai, atsižvelgiant į tai, kad ji gali sukelti papildomų M klasės ir didesnių žybsnių.“
Prieš X 2,8 klasės žybsnį toje pačioje dėmėje įvyko silpnesnis M klasės žybsnis. Nors ir silpnesnis, jis vis tiek sukėlė vidutinio stiprumo radijo ryšio trukdžių visoje Saulės apšviestoje Žemės dalyje, kuri tuo metu apėmė Europą, Afriką ir dalį Azijos. Saulės aktyvumo ciklas trunka 11 metų.
Saulės maksimumo metu yra didžiausia tikimybė sulaukti stiprių žybsnių ir galingų vainikinės masės išmetimų, kurie gali sukelti įvairius kosminių oro reiškinius Žemėje, įskaitant radijo ryšio sutrikimus ir nuostabias Šiaurės ir Pietų pašvaistes.
Manoma, kad dabartinio Saulės ciklo maksimumas bus pasiektas 2024 m. sausio-spalio mėn, rašo „IFLScience“.
