Kuriant naują kompiuterinį modelį, stebėta, kaip sąveikauja tūkstančiai mažųjų kosminių objektų ir kaip šis vaizdas kito planetų sistemai bręstant.
Astronomai tikisi, kad šis naujas vaizdas galėtų padėti ieškant aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, rašo „Daily Mail“.
Mažųjų kosminių objektų šaltinis – Koiperio juosta, už Neptūno esanti zona, kurioje aplink Saulę skrieja tūkstančiai ledinių kūnų, tarp jų – ir Plutonas.
Koiperio juostos objektai retkarčiais susiduria, o po šių susidūrimų susidaro dar daugiau nuolaužų ir dulkių. Tačiau sekti, kaip šios dalelės keliauja Saulės sistemoje, yra nelengva, nes mažas daleles veikia daugybė jėgų, ne tik gravitacinė Saulės ir planetų trauka. Tokias daleles veikia ir saulės vėjas, kuris jas gali traukti, arba stumti.
„Mūsų naujasis modelis leidžia pamatyti, kaip Koiperio juostos kosminiai objektai atrodė tuomet, kai Saulės sistema buvo žymiai jaunesnė. Taip mes galime nukeliauti laiku ir pamatyti, kaip pasikeitė tolimas Saulės sistemos vaizdas“, – teigė Carnegie mokslo institucijos mokslininkas Christopheris Starkas.
„Planetos gali būti nepakankamai ryškios, kad jas būtų galima aptikti tiesiogiai, tačiau Saulės sistemą tiriantys ateiviai galėtų lengvai nustatyti Neptūno buvimą – jo trauka kosminių dalelių tankmėje sukuria nedidelę properšą. Tikimės, kad mūsų modeliai padės aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančius Neptūno dydžio kūnus“, – teigė tyrimui vadovavęs NASA astrofizikas Marcas Kuchneris.
Dalelės taip pat susiduria viena su kita, o šie susidūrimai gali sunaikinti trapius objektus. „Žmonės manė, kad tokių skaičiavimų atlikti negalima, nes šių mažyčių objektų yra per daug, kad juos visus būtų galima sekti. Bet mes radome būdą tai padaryti ir tai atvėrė visai kitą kosminį peizažą“, – kalbėjo M. Kuchneris.
Naudodami NASA „Discover“ superkompiuterį, tyrėjai sekė 75 tūkst. mažųjų kosminių kūnų ir tai, kaip jie sąveikavo su išorinėmis planetomis, saulės vėju ir vienos su kitomis.
Stebėtų objektų dydis – nuo adatos galvutės iki daugiau kaip tūkstantį kartų mažesnių. Modeliavimo metu kruopelytės buvo patalpintos į trijų rūšių orbitas, kurios randamos dabartinėje Koiperio juostoje tokiu dažniu, kuriuo, kaip manoma, jos susidaro.
Iš gautų duomenų tyrėjai sukūrė nuotraukas, rodančias, kaip Saulės sistema atrodytų žvelgiant iš toli.
