Neįtikėtina. Japonija į kosmosą siunčia medinį kosminį palydovą. Kam? (Video) ()
Bandymai „patvirtino didelį kosminės medienos stiprumą“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neįprastos idėjos įgyvendinimas prasidėjo 2020 metų balandį, kai TKS buvo pradėtas „Lignostella Space Wood Project“, kurio tikslas ištirti trijų medienos rūšių ištvermę kosmose: Ehrmano beržo, japoninės vyšnios ir Bovate magnolijos.
Medienos pavyzdžiai buvo tiriami kosminėje aplinkoje daugiau nei 290 dienų tarptautinėje orbitinėje stotyje. Tada jie buvo sugrąžinti į Žemę ir atliktas pradinis tyrimas, kuris apėmė stiprumo bandymus ir sudėties bei struktūros analizę.
Paaiškėjo, kad magnolijos mediena, kurią japonai vadina Honoki, dėl savo išskirtinių savybių tapo geriausiu pasirinkimu. Tikimasi, kad ji bus naudojama „LignoSat2“ korpusui.
„Eksperimento rezultatai parodė minimalų mediniam dirbtiniam palydovui „LignoSat2“ atrinktų pavyzdžių susidėvėjimą ir gerą stabilumą“, – rašoma Kioto universiteto pranešime spaudai.
Mokslininkaii pranešė, kad bandymai „patvirtino didelį kosminės medienos stiprumą“.
„Komanda pasirinko magnoliją dėl gana didelio atsparumo, matmenų stabilumo ir bendro stiprumo“, – aiškino mokslininkai.
Sėkmingas aplinką tausojančio palydovo paleidimas ir demonstravimas būtų reikšmingas žingsnis sprendžiant vis didėjančią kosmoso taršos problemą.
Dirbtinis medinis palydovas, pvz., „LignoSat“, gali sumažinti mažų kenksmingų aliuminio dalelių kiekį. Jos susidaro, kai tradiciniai palydovai grįžta į Žemės atmosferą ir sudega, išskirdami mažytes aliuminio oksido daleles, kurios ilgą laiką išlieka viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Be to, prognozės rodo, kad ateinančiais metais paleidžiamų metalinių palydovų kieki viršys 2000. Apskritai per didelis metalo fragmentų kaupimasis atmosferoje gali kelti ilgalaikį pavojų Žemės ekologijai.
