SLIM pateikė dar vieną siurprizą. Vėl atgijo Mėnulyje nusileidęs Japonijos modulis ()
Japonijos nusileidimo Mėnulyje modulis pateikė dar vieną siurprizą – pasibaigus dvi savaites trukusiai mėnulio nakčiai, aparatas vėl nubudo, pirmadienį pranešė šios šalies kosmoso agentūra.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepilotuojamas išmanusis Mėnulio tyrimų nusileidimo aparatas (angl. Smart Lander for Investigating Moon, SLIM) praėjusį mėnesį nusileido neįprastu kampu, todėl jo saulės baterijų elementai buvo nukreipti ne į tą pusę.
Saulei pasisukus, jis vėl dviem dienoms atgijo ir specialia kamera vykdė mokslinius kraterio stebėjimus, nurodė Japonijos aviacijos ir kosmoso tyrimų agentūra (JAXA).
Dar kartą sutemus, jis vėl užmigo, o kadangi „nėra sukurtas atšiaurioms mėnulio naktims“, JAXA nebuvo tikra, ar jis kada vėl nubus.
„Vakar perdavėme komandą, į kurią SLIM atsiliepė, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė JAXA. – SLIM sėkmingai išgyveno naktį Mėnulio paviršiuje, neprarasdamas savo ryšio funkcijų!“
Agentūra nurodė, kad ryšys „netrukus buvo nutrauktas, kadangi Mėnulyje dabar vis dar yra vidudienis ir ryšio įranga yra labai įkaitusi“. Tačiau ji pridūrė, kad „yra rengiamasi prietaisams pakankamai atvėsus veiklą pratęsti“.
|
Dėl jame įdiegtos preciziško nusileidimo technologijos Mėnulio snaiperiu vadinamas SLIM numatytoje nusileidimo zonoje nutūpė vasario 20 d.
Po aibės pastaruoju metu įvykusių nesėkmių, šis pasiekimas tapo tikru Japonijos kosmoso programos laimėjimu, o šalis tapo penktąja po Jungtinių Valstijų, Sovietų Sąjungos, Kinijos ir Indijos, kuriai pavyko „minkštai nusileisti“ Mėnulyje.
Tačiau leisdamasis erdvėlaivis patyrė variklio problemų ir nusileido ant šono – tai reiškia, kad saulės baterijos žiūrėjo į vakarus, o ne viršun.
Misijos tikslas yra ištirti, kaip manoma, nusileidimo vietoje pasiekiamą Mėnulio mantiją – storą po planetos pluta slūgsantį vidinį sluoksnį.
Šioje teritorijoje esančios atviros uolienos yra „itin svarbios, siekiant ištirti Mėnulio ir Žemės kilmę“, – naujienų agentūrai AFP yra sakės Mėnulio ir planetų tyrimų srityje besispecializuojantis Tokijo universiteto profesorius Tomokatsu Morota.
Tuo tikslu taip pat siekiama išsiaiškinti, ar Mėnulyje yra vandens, būtino tam, kad vieną dieną jame būtų galima steigti bazes – stoteles pakeliui į Marsą.
Naujausi aparato SLIM duomenys gauti po to, kai vasario 17 d. JAXA kėlė taures, sėkmingai pakilus jos naujajai flagmanei – raketai H3. Tai buvo trečias sėkmingai įvykdytas šios raketos pakilimas – pirmiau jos startą yra tekę ne vienerius metus atidėjinėti, o paskutiniai du bandymai paleisti raketą buvo nesėkmingi.
Mėnulį pasiekti taip pat mėgina keletas kitų šalių, tarp jų – Rusija, Pietų Korėja ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Ketvirtadienį netoli Mėnulio pietų ašigalio nusileido pirmasis po misijų „Apollo“ amerikiečių erdvėlaivis – nepilotuojamas nusileidimo aparatas „Odysseus“, kurį finansavo NASA, o sukonstravo privati bendrovė.
Tačiau jo gamintoja pareiškė, kad erdvėlaivis po dramatiško nusileidimo greičiausiai nuvirto ant šono, tuo tarpu kontrolieriai žemėje stengėsi atsisiųsti iš jo duomenis ir paviršiaus nuotraukų.
Pirmiau nesėkme baigėsi dvi – viena privati ir viena valstybinė – japonų misijos Mėnulyje.
2022 m. šalis nesėkmingai paleido Mėnulio zondą „Omotenashi“, dalyvavusį Jungtinių Valstijų misijoje „Artemis 1“.
O praėjusių metų balandį japonų startuolis „ispace“ bergždžiai pamėgino tapti pirmąja Mėnulyje nusileidusia privačia bendrove, tačiau po „kietojo nusileidimo“ ryšys su jos aparatu buvo prarastas.
