150 000 000 000 km. Sugalvotas geriausias būdas palikti Saulės sistemą ()
Tyrimo autoriai pristatė geriausią būdą, kaip išsiųsti erdvėlaivį už Saulės sistemos ribų.
© John Hopkins Applied Physics Laboratory
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visą Saulės sistemą supa milžiniškas burbulas, susidedantis iš Saulės skleidžiamų įkrautų dalelių. Šis burbulas vadinamas heliosfera ir kai kurie mokslininkai mano, kad būtent čia yra Saulės sistemos riba. Taigi, jei žmonės nori skristi erdvėlaiviu į tarpžvaigždinę erdvę, ši riba turi būti peržengta.
Naujo tyrimo, paskelbto žurnale „Frontiers in Astronomy and Space Sciences“, autoriai pasiūlė geriausią „ištrūkimo“ iš heliosferos būdą, rašo „IFLScience“.
Heliosfera saugo Saulės sistemos planetas, kosminius aparatus ir teleskopus bei žmones nuo pavojingos tarpžvaigždinės kosminės spinduliuotės. Tačiau iki šiol mokslininkai tiksliai nežino, kokią formą turi heliosfera ir koks yra tikrasis jos dydis. Nors pavadinimas rodo, kad ji yra rutulio formos, ne visi mokslininkai sutinka. Vieni mano, kad heliosfera yra pailgos elipsės formos ir atrodo kaip regbio kamuolys, o kiti mano, kad ji primena kruasaną, tai yra, turi pusmėnulio formą.
|
Nustatyti tikslią objekto formą yra neįtikėtinai sunku, jei esate jo viduje. Tyrimo autoriai mano, kad be tokios misijos mokslininkai lieka kaip žuvys akvariume, bandantys suprasti, kaip atrodo jų buveinė iš išorės. Todėl mokslininkai išsiaiškino, kur geriau siųsti naują erdvėlaivį, kad suprastų heliosferos prigimtį ir pamatytų ją iš kitos pusės – iš tarpžvaigždinės erdvės.
Mokslininkai mano, kad kosminė spinduliuotė veikia heliosferos formą ir verčia ją „išsitempti“ viena kryptimi.
Heliosfera nėra tobula sfera. Ji labiau panaši į pailgą lašą. Saulės vėjo dalelės juda viršgarsiniu greičiu (400 km/s). Ten, kur jos susiduria su tarpžvaigždine medžiaga, susidaro smūginė banga, kuri atspindi tarpžvaigždinę spinduliuotę. Ši smūginė banga yra maždaug 120 AU (astronominis vienetas) atstumu nuo Saulės ir sudaro ilgą „uodegą“, kuri tęsiasi mažiausiai 350 AU priešinga kryptimi.
Prieš 3 metus mokslininkai pasiūlė pasiųsti tarpžvaigždinį zondą 45 laipsnių kampu nuo heliosferos smūginės bangos, kaip optimalų maršrutą išskristi iš Saulės sistemos ir tirti heliosferą. Tačiau naujojo tyrimo autoriai su tuo nesutinka.
Mokslininkai apskaičiavo šešias galimas erdvėlaivio skrydžio trajektorijas ir išsiaiškino, kad norint išskristi iš heliosferos, zondas turės skristi maršrutu, kertančiu jos „uodegą“. Tai leis gauti geriausią vaizdą į heliosferą.
Du erdvėlaiviai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ jau yra tarpžvaigždinėje erdvėje ir tapo pirmaisiais zondais, kirtusiais heliosferą. Dabar jie yra maždaug 24 milijardų km atstumu nuo Žemės. Tačiau šie prietaisai negali aptikti Saulės plazmos aktyvumo ir negali suteikti jokios informacijos apie heliosferą.
Mokslininkai mano, kad suprojektuotu maršrutu skriejantis erdvėlaivis galės įveikti iki 60 milijardų km atstumą, o per daugelį dešimtmečių – iki 150 milijardų km. Tyrimo autoriai daro prielaidą, kad toks zondas veiks 50 metų ir suteiks vertingos informacijos apie heliosferą. Dabar belieka NASA patvirtinti tokią misiją ir skirti finansavimą.
