Visiškai kitoks vaizdas. NASA parodė, kaip atrodo Saulės užtemimas Marse. Kerintys vaizdai! (Video) ()
Marso palydovai Fobas ir Deimas taip pat dengia Saulę, kaip ir mūsų Mėnulis. Nors jie yra mažesni ir ne sferiniai, bet užtemimo metu pasirodo žavus vaizdas.
© NASA | https://twitter.com/NASAMars/status/1776008216658268363?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1776008216658268363%7Ctwgr%5E23c1a718e45c88d2d96d45b6c8d080b8c33d7277%7Ctwcon%5Es1_&
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai, balandžio pradžioje visišku Saulės užtemimu galėjo gėrėtis Meksikos, Kanados ir ypač JAV gyventojai. Internetą užplūdo įspūdingi vaizdai. O kaip Saulės užtemimas atrodo Marse?
Nors žmonės dar nenusileido Marse, ten yra NASA marsaeigių, kurie stebi Saulės užtemimus. Žemėje visiškas arba dalinis Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis uždengia mūsų žvaigždę. Marsas turi du palydovus: Fobą, kurio skersmuo 22 km, ir Deimą, kurio skersmuo 16 km. Abu palydovai nėra sferiniai ir labiau panašūs į asteroidus, tačiau jie gali sukurti Saulės užtemimus, rašo „Futurism“.
Dėl savo dydžio Marso palydovai negali visiškai uždengti Saulės, todėl planetos paviršiuje esantys NASA marsaeigiai gali stebėti šių objektų praėjimą mūsų žvaigždės fone. Kai Marso palydovai padengia dalį Saulės, Marse įvyksta Saulės užtemimas.
NASA paskelbė Saulės užtemimo Marse filmuotą medžiagą, kurią anksčiau šiais metais padarė marsaeigis „Perseverance“.
The rover then spotted Phobos eclipsing the Sun in February. The video shows the transit in real time.
— NASA Mars (@NASAMars) April 4, 2024
Phobos is the larger of the two Martian moons – coming in at a diameter of 14 miles (22 km). Eons from now, Phobos’ orbit is expected to send it toward the Martian surface. pic.twitter.com/3T8ORNWGcx
|
Sausio mėnesį Saulės fone praskriejo palydovas Deimas, kuris tuo metu atrodė kaip mažas juodas netaisyklingos formos taškelis priešais mūsų žvaigždę. O vasarį marsaeigis „Perseverance“ užfiksavo Fobą Saulės fone, kuris yra didesnis už Deimą ir jau atrodė kaip didelė juoda dėmė priešais mūsų žvaigždę.
NASA taip pat paskelbė kitus nuostabius kadrus, kuriuos užfiksavo „Perseverance“ marsaeigis, nukreipęs savo kamerą į Saulę. Praėjusių metų spalį marsaeigis užfiksavo Merkurijų, kuris skriejo Saulės fone ir atrodė kaip tamsus mažytis taškelis.
If you look carefully, even planets can be spotted passing in front of the Sun!
— NASA Mars (@NASAMars) April 4, 2024
In October 2023, Perseverance caught Mercury as a tiny speck moving in front of the Sun. This transit, which is sped up 400x, took just under an hour. pic.twitter.com/ZbqGoV9GUR
Nors Saulės užtemimai Marse yra niekis, palyginti su panašiais įvykiais, stebimais iš Žemės, jie vis tiek yra įspūdingas vaizdas. Saulės užtemimai Raudonojoje planetoje leidžia astronomams išmatuoti jos mėnulių judėjimą ir stebėti Fobo ir Deimo orbitas.
Per Žemės dieną Fobas aplink Marsą apsisuka tris kartus ir kas 100 metų priartėja prie Raudonosios planetos maždaug 2 metrus. Tai lems tai, kad po maždaug 50 milijonų metų Fobas arba atsitrenks į Marsą, arba planetos gravitacija jį suplėšys į gabalus.
Deimas aplink Marsą apsisuka kartą per 30 Žemės valandų ir, kadangi jis yra mažesnis už Fobą, prognozuojama, kad jis galės išvengti Raudonosios planetos gravitacinės traukos ir ateityje nuskristi nuo jos.
Tą patį daro ir Mėnulis, kuris pamažu tolsta nuo Žemės. Tačiau šio proceso greitis toks mažas, kad mūsų natūralus palydovas nespės palikti Žemės prieš Saulės mirtį – jai tapus raudonąja milžine. Ir tai įvyks maždaug po 5 milijardų metų.
