Žemėje tai yra biologinių procesų įrodymas. Skelbia, ką netikėto „Smalsiukas“ aptiko Marse ()
Dar misijos pradžioje NASA marsaeigis Curiosity aptiko, jog pro planetos paviršių bent kai kur sunkiasi metano dujos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Beveik visas metanas Žemės atmosferoje yra biologinių procesų produktas, tad atradimas labai sudomino mokslininkus kaip galimas biopėdsakas, rodantis Marse egzistuojant gyvybę.
Tiesa, galimybių susidaryti metanui esama ir kitokių, tad teigti, jog Gale kraterio dugne tarpsta marsietiškos bakterijos, negalime. Visgi Marso metano atradimai pasižymi įvairiausiomis anomalijomis: jo pagausėja naktį, o dieną praktiškai pranyksta, jo gausa priklauso nuo metų laiko; be to, kartais metanas, atrodo, išsiveržia stipriais gūsiais.
Dabar pasiūlytas bent dalies anomalijų paaiškinimas: metaną, koks bebūtų jo šaltinis, dengia druskos klodai, kurių sueižėjimas leidžia jam išsiveržti į atmosferą. Laboratorijoje, kur atkurtos panašios į Marso sąlygos – temperatūra nuo -20 iki 10 laipsnių, reta anglies dvideginio atmosfera, – tyrėjai išbandė įvairių vandens ir perchloratų druskų formavimąsi.
Paaiškėjo, kad kai grunte perchloratų druskos sudaro 5-10% masės, jos gali lengvai, vos per keletą-keliolika dienų, sucementuoti gruntą į tvirtą „dangtį“, per kurį metanas (eksperimentuose kaip analogas naudotas neonas) negali išsiveržti į paviršių. Tačiau kai dieną paviršius sušyla, dangtis susilpnėja, o per jį važiuojant marsaeigiui gali visai suskilti.
Tai gali paaiškinti, kodėl Curiosity aptiko metano, kodėl jo rado tik vakare/naktį ir kodėl jo nerandama plačiai atmosferoje: toks išskirtinai lokalus metano šaltinis negali atmosferos pripildyti iki aptinkamų koncentracijų.
Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets.
