„Liūdna“ teorija gali paaiškinti, kodėl ateiviai dar nesusisiekė su mumis ()
Spekuliacijos, kad už mūsų planetos ribų egzistuoja kokia nors nežemiška gyvybė, siekia senovės Graikijos ir Romos laikus, tačiau žmonėms vis dar nepavyko su ja užmegzti kontakto.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teorijų būta įvairių, tarp jų ir pasiūlymas, kad žmogaus lygio intelektas yra visiškai „unikalus“ Visatoje, tačiau vienas mokslininkas atskleidė dar vieną tikėtiną scenarijų – ateivių civilizacijas galėjo sunaikinti gama spindulių žybsniai (GRB).
GRB – tai nepaprastai energingi sprogimai, kurie buvo užfiksuoti tolimose galaktikose ir įvyksta, kai masyvios žvaigždės branduolys pritrūksta branduolinio kuro ir nuo savo svorio kolapsuoja, išskleisdamas didžiulę „supernovos“ spinduliuotę.
„Tai itin sufokusuotas spindulys, ir jei jis būtų nukreiptas per galaktikos plokštumą, jis iš esmės galėtų „sterilizuoti“ apie 10 proc. galaktikos planetų“, – sako astronomijos profesorius mokslų daktaras Frederickas Walteris.
NASA gama spindulių žybsnius vadina „galingiausia sprogimų klase Visatoje“.
Tipiškas sprogimas skleidžia ryškų sutelktos energijos spindulį, kuris vieną kvintilijoną kartų viršija mūsų Saulės ryškumą. Kitaip tariant, jo visiškai pakanka, kad nežemiška civilizacija būtų nušluota.
Laimei, remiantis NASA orbitinės Comptono gama spindulių observatorijos dešimtmečius atliekamų tyrimų duomenimis, gama spindulių žybsniai mūsų gimtojoje Paukščių Tako galaktikoje pasitaiko palyginti retai.
Kai 1991 m. buvo paleistas Comptono observatorijos palydovas, NASA tyrėjai tikėjosi pamatyti daugiau GRB, sklindančių iš mūsų galaktikos disko. Tačiau paaiškėjo, kad šie reiškiniai daug dažnesni jaunesnėse, tolimesnėse galaktikose, kuriose vis dar intensyviai formuojasi naujos žvaigždės arba kolapsuojančios žvaigždės virsta juodosiomis skylėmis.
„Apskaičiuota, kad maždaug kas 100 mln. metų bet kurioje galaktikoje įvyksta gama spindulių žybsnis“, – teigia daktaras F. Walteris, kuris Stony Brooko universitete Niujorke (JAV) dėstė kursą apie nežemiškos gyvybės paieškas.
Kitais skaičiavimais, gama spindulių žybsniai galaktikoje gali pasitaikyti ne dažniau kaip kartą per 10 milijonų metų, tačiau bet koks intervalas reikštų, kad daugelis ateivių rūšių gali būti išnaikintos anksčiau, nei jos galėtų atlikti plačius kosmoso tyrimus.
F. Walteris atkreipia dėmesį, kad Žemei yra maždaug 4,5 mlrd. metų – ir beveik tiek pat laiko prireikė, kad išsivystytų vienintelė technologiškai pažangi rūšis, apie kurią žmonija šiuo metu turi įrodymų: pati žmonija.
Tai reikštų, kad per Žemės istoriją Paukščių Take galėjo įvykti nuo 45 iki 450 GRB.
Kai kurie geofizikai ir kiti tyrėjai teigia, kad maždaug prieš 359–445 mln. metų Žemėje įvykęs ordoviko ir (arba) devono periodais vykęs masinis išmirimas galėjo būti gama spindulių sprogimo, kurį sukėlė būtent tokia kolapsuojanti žvaigždė arba juodosios skylės susidarymas, pasekmė.
Tačiau F. Walteris pabrėžia, kad tai tik viena iš hipotezių, kodėl žmonija kažkur Visatoje dar neaptiko nežemiškos civilizacijos pėdsakų.
Nors šie sprogimai gali būti apokaliptiniai, F. Walteris ramina, kad dėl bet kokios potencialios GRB grėsmės žmonijai „neverta nerimauti“.
„Jie yra reti ir sutelkti, todėl tikimybė, kad pataikys į Žemę, yra daug mažesnė. Be to, tai nėra kažkas, kam galima pasiruošti“, – sako astronomas.
Parengta pagal „Newsweek“.
