Naujausias Saulės paviršiaus tyrimas parodė, kaip formuojasi dėmės, iš kurių plazmos pliūpsniais atakuojama Žemė  ()

Daugybė procesų mūsų Saulėje, kaip ir kitose žvaigždėse, susiję su magnetiniu lauku. Jis sukuria Saulės dėmes, paleidžia žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, kaitina vainiką ir taip toliau.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Įprastiniai modeliai teigia, kad magnetinį lauką kuria dinamo efektas, kylantis dėl netolygumų giliai žvaigždėje. Maždaug trečdalio Saulės spindulio gylyje egzistuoja paviršius, vadinamas tachoklina, ties kuriuo susiliečia išorinė konvekcinė zona ir vidinė spindulinė (zonos vadinamos pagal tai, koks procesas perneša energiją iš žvaigždės centro paviršiaus link).

Būtent jo svyravimai turėtų sukelti magnetinį lauką – bent jau taip teigė modeliai iki šiol.

Bet dabar pateiktas naujas modelis, pagal kurį magnetinis laukas atsiranda gerokai arčiau paviršiaus. Modelio idėja mokslininkams kilo nagrinėjant du magnetinius procesus Saulėje.

Pirmasis – Saulės dėmių raida per 11 metų aktyvumo ciklą. Jos visada ima rastis ties 30 laipsnių platuma abiejuose pusrutuliuose, tada juda centro link, kol galiausiai nunyksta. Antrasis – dujų srovės, judančios lygiagrečiai pusiaujui, vadinamos torsioniniais svyravimais, kurios irgi vystosi labai panašiai.

Siekdami paaiškinti galimai vienodą abiejų reiškinių prigimtį, jie sukūrė skaitmeninį modelį, kuriuo išnagrinėjo medžiagos judėjimą ir sąveiką su magnetiniu lauku išoriniuose Saulės sluoksniuose. Taip jie nustatė, kad netolygus Saulės plazmos judėjimas išoriniuose 5-10 proc. jos spindulio gali sukurti visus stebimus magnetinius reiškinius.

Fizikinis mechanizmas, atsakingas už magnetinio lauko atsiradimą ir stiprėjimą, vadinamas magnetorotaciniu nestabilumu, arba MRI. Dažnai apie jį kalbama nagrinėjant akrecinius diskus, ypač prie juodųjų skylių.

 

Jis nutinka, kai skirtingi įmagnetintos terpės sluoksniai juda nevienodu greičiu. Naujuoju modeliu atkurti realistiški žybsnių intensyvumo, vainiko kaitinimo bruožai. Tuo tarpu modelis, kuriame magnetinis laukas kyla giliau, savybes atkuria prasčiau.

Šie rezultatai, jei jie tikrai teisingi, turėtų gerokai palengvinti Saulės aktyvumo prognozavimą ir padėti geriau suprasti kitų žvaigždžių aktyvumo detales.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(4)
(1)
(3)

Komentarai ()