Kiek žvaigždžių Paukščių Take miršta kasmet. Atsakymas gali nustebinti ()
Žvaigždės miršta skirtingu greičiu ir viskas priklauso nuo to, kaip ši mirtis įvyksta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei pažvelgsite į žvaigždes naktį, galite pamatyti tuos pačius žvaigždynus, kuriuos matė senovės žmonės prieš kelis tūkstančius metų ir net prieš dešimtis tūkstančių metų.
Tačiau kosmosas irgi keičiasi, nes vienos žvaigždės gimsta, o kitos miršta. Net mūsų Saulė mirs maždaug po 5 milijardų metų. Tačiau kaip greitai keičiasi kosmosas ir kiek žvaigždžių Paukščių Take kasmet miršta? Apie tai rašo „Live Science“.
Pirmiausia turime suprasti, ką tiksliai reiškia terminas „žvaigždės mirtis“.
Žvaigždės yra didžiulės karštos plazmos sferos, kurias palaiko jų šerdies sintezė. Tai reiškia, kad jos egzistuoja, kol vandenilis virsta heliu. Kai tik termobranduolinė sintezė sustoja, žvaigždės miršta. Žvaigždės mirtis gali įvykti dviem būdais, ir kiekvienas iš jų priklauso nuo pradinės astronominio objekto masės.
Kaip miršta dauguma Paukščių Tako žvaigždžių?
Mažos masės žvaigždėse, tokiose kaip Saulė, sintezė baigiasi, kai visas šerdyje esantis vandenilis paverčiamas heliu. Dėl to, kad neišsiskiria pakankamai šilumos ir energijos bei nėra reikiamo pasipriešinimo savo gravitacijai, žvaigždė susitraukia.
Kai taip nutinka, likęs helis pradeda virsti į anglį ir išskirti energiją. Išorinis žvaigždės apvalkalas, t. y. jos išoriniai sluoksniai, žymiai išsispučia ir įgauna raudoną atspalvį. Taip atsiranda raudonoji milžinė. Tai pirmasis žvaigždės mirties etapas.
Galiausiai visa atmosfera išsviedžiama į kosmosą ir lieka tik labai tankus branduolys. Tokiu būdu mažos masės žvaigždė virsta maža didžiulio tankio žvaigžde, vadinama baltąja nykštuke. Maždaug 97 % visų žvaigždžių mūsų galaktikoje ilgainiui taps baltosiomis nykštukėmis. Toks likimas laukia ir Saulės.
Visos baltosios nykštukės skleidžia ypatingo tipo spinduliuotę, pagal kurią astronomai jas suranda. Mokslininkai pasitelkę šią spinduliuotę, naujų žvaigždžių formavimosi greitį ir bendrą žvaigždžių skaičių, bando išsiaiškinti, kiek žvaigždžių miršta kasmet.
Remiantis turimais skaičiavimais, nauja baltoji nykštukė Paukščių Take pasirodo maždaug kas 2 metus.
Kaip miršta didžiulės žvaigždės?
Jei žvaigždžių masė yra 8 ar daugiau kartų didesnė už Saulės masę, tada jos miršta kitaip. Mūsų galaktikoje yra tik 3 % tokių masyvių žvaigždžių, tačiau jos daro didelę įtaką kosmosui.
Tokios masyvios žvaigždės savo šerdyje gamina vis sunkesnius cheminius elementus, tai yra elementus, sunkesnius už vandenilį ir helį. Dėl to jos įgyja tokią masę, kad negali atsverti savo pačios gravitacijos. Tokios žvaigždės miršta įvykus didžiuliam sprogimui – supernovai.
Supernovos metu kosminė erdvė užpildoma sunkiaisiais elementais, kurie tampa pagrindu naujų žvaigždžių ir planetų formavimuisi. Anot mokslininkų, masyvios žvaigždės šerdis virsta arba neutronine žvaigžde (labai tankiu, mažu objektu, kurį daugiausia sudaro neutronai), arba ji virsta juodąja skyle.
Paskutinį kartą astronomai užfiksavo supernovos pasirodymą Paukščių Take prieš 420 metų (1604 m.).
Tačiau mokslininkai mano, kad tokie sprogimai mūsų galaktikoje įvyksta maždaug 1 ar 2 kartus per 100 metų. Tačiau dėl Paukščių Tako formos ir tankių dujų bei dulkių debesų mūsų galaktikoje, nuo 1604 m. dar nebuvo stebėta jokia nauja supernova.
Atsižvelgiant į tai, kad mažos masės žvaigždė miršta maždaug kas 2 metus, o 2 didžiulės žvaigždės miršta maždaug kas 100 metų, paaiškėja, kad Paukščių Take kiekvieną šimtmetį miršta apie 53 žvaigždes. Arba maždaug 1,9 žvaigždės kiekvienais metais.
