Kodėl Žemė turi tik vieną Mėnulį, o kitos planetos – daugybę palydovų ()
Saturnas turi daugiau nei 140 palydovų, o Merkurijus ir Venera neturi nė vieno. To priežastis gana paprasta.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemė turi vieną natūralų palydovą – Mėnulį. Jupiteris ir Saturnas turi dešimtis tokių palydovų. Tačiau Merkurijus ir Venera visiškai neturi palydovų. Kodėl vienos planetos jų turi, o kitos ne? Apie tai rašo „Space“.
Kaip atsirado Saulės sistemos planetų palydovai?
Astronomai objektus, kurie sukasi aplink didesnius kūnus, vadina palydovais. Šiuo metu yra dvi pagrindinės teorijos, paaiškinančios palydovų buvimą Saulės sistemos planetose:
- Planetos užfiksuoja palydovus savo gravitacija, kai jie patenka į vadinamosios Hill sferos spindulio ribas;
- Saulės sistemos formavimosi aušroje kartu su planetomis susiformavo ir palydovai.
Kaip žinote, bet koks objektas, turintis masę, gravitaciniu būdu traukia gretimus objektus. Saulės sistemoje tik Saulė turi didžiausią masę ir stipriausią gravitaciją ir todėl laiko visas aplink save esančias planetas.
Kad palydovas galėtų skrieti aplink planetą, jis turi būti pakankamai arti, kad planeta galėtų jį traukti iš išlaikyti. Mažiausias atstumas, per kurį planeta gali išlaikyti palydovą orbitoje, vadinamas Hill sferos spinduliu. Mėnulis sukasi aplink Žemę, o ne Saulę, nes yra mūsų planetos Hill sferos spindulio ribose.
Kurioje Saulės sistemos planetoje yra daugiausia palydovų?
Tačiau mažos planetos, tokios kaip Merkurijus, turi labai mažą Hill sferos spindulį, o tai reiškia, kad planeta negali išlaikyti aplink save palydovų dėl mažos gravitacinės traukos. Kai kurie mokslininkai mano, kad Merkurijus ir Venera tolimoje praeityje galėjo turėti palydovų, tačiau jie išnyko dėl susidūrimų su kitais objektais.
Marsas turi du palydovus – Fobą ir Deimą. Manoma, kad jie yra asteroidai, kuriuos „sugavo“ planetos gravitacija.
Kalbant apie Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną, šios planetos turi didelį Hill sferos spindulį, nes jos pačios yra didelės. Šių pasaulių gravitacinė trauka leido jiems pritraukti ir išlaikyti daugybę palydovų. Pavyzdžiui, Jupiteris turi 95 palydovus, o Saturnas – 146, ir jokia kita Saulės sistemos planeta neturi daugiau.
Taip pat manoma, kad planetų palydovai galėjo susidaryti daugiau nei prieš 4,5 milijardo metų, kai formavosi visa Saulės sistema. Planetos ir palydovai susiformavo iš didelio dujų ir dulkių disko, kuris supo Saulę.
Tačiau mokslininkai mano, kad taip susiformavo tik keli Saulės sistemos palydovai. Kitus, greičiausiai, užfiksavo šių dujų milžinų gravitacija.
Kodėl Mėnulis yra ypatingas palydovas?
Tuo pačiu metu Mėnulis yra ypatingas palydovas. Manoma, kad jis atsirado visiškai kitaip nei kiti Saulės sistemos palydovai. Viena iš pagrindinių Mėnulio atsiradimo teorijų teigia, kad daugiau nei prieš 4,4 mlrd. metų į Žemę trenkėsi planetinis objektas. Susidūrimo metu didelė mūsų planetos dalis išskrido į kosmosą ir virto Mėnuliu.
Tačiau iš tikrųjų mokslininkai vis dar ginčijasi, kodėl kai kurios planetos turi palydovus, o kitos ne. Nors tokie veiksniai kaip planetos dydis, jos gravitacija, Hill sferos spindulio dydis gali turėti tam įtakos.
