„Paslaptingasis 7-etas. Ten gali slėptis ypatingi objektai.“ Surasta itin paslaptinga vieta ()
Išorinė Saulės sistemos dalis yra didelė ir paslaptinga vieta, kurioje gali būti objektų, apie kuriuos arba nieko nežinoma, arba žinoma labai mažai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galima manyti, kad mes gerai ištyrėme Saulės sistemą, tačiau joje vis dar slypi daug nežinomų ir paslaptingų objektų, mano mokslininkai. Apie tai rašo „Live Science“.
Ir visi jie yra labai toli nuo Saulės. Nuo didžiulės Devintosios planetos ir antrosios Kuiperio juostos iki tarpžvaigždinių svečių ir mažyčių juodųjų skylių – pateikiame septynis hipotetinius objektus, kurie gali slypėti Saulės sistemos pakraštyje.
Devintoji planeta
Didžiausias ir prieštaringiausias objektas, kuris gali slypėti Saulės sistemos pakraščiuose, yra hipotetinė Devintoji planeta.
Mokslininkai pirmą kartą paskelbė apie jos egzistavimą prieš 8 metus, norėdami paaiškinti keistas kelių didelių objektų orbitas Kuiperio juostoje. Šis regionas, esantis už Neptūno orbitos, yra užpildytas asteroidais ir kitais uoliniais objektais. Kai kurie mokslininkai mano, kad didžiulės nematomos planetos gravitacija turi įtakos kai kurių Kuiperio juostos objektų orbitoms.
|
Šiuo metu manoma, kad jei Devintoji planeta egzistuoja – tai ledo milžinas 7 kartus masyvesnis už Žemę. Ji yra galbūt 500 kartų toliau nuo Saulės nei mūsų planeta ir visiškai apsisuka aplink Saulę per maždaug 10 000 metų.
Mokslininkai mano, kad artimiausiais metais, pasitelkus modernesnius teleskopus, gali būti įmanoma rasti paslaptingą Devintąją planetą. Jei, žinoma, jis egzistuoja.
Mažos juodosios skylės
Kai kurie mokslininkai mano, kad kai kurių Kuiperio juostos objektų orbitiniojudėjimo anomalijas lemia mažos juodosios skylės. Jos daro gravitacinį poveikį tolimoms kosminėms uolienoms.
Manoma, kad planetos dydžio juodoji skylė teoriškai įmanoma, tačiau ji niekada nebuvo aptikta. Norint ją rasti, pasak mokslininkų, reikia atrasti kažką, kas peržengia įvykių horizontą. Tai yra, tokia juodoji skylė iš tikrųjų gali užsimaskuoti kaip Devintoji planeta.
Kiti mokslininkai mano, kad net jei tokios mažos juodosios skylės neegzistuoja, išorinėje Saulės sistemoje gali slypėti pirmykštės nykštukinės juodosios skylės. Daroma prielaida, kad dėl šių kai kurie objektai gali turėti neįprastas orbitas.
Sugauti svetimi pasauliai
Kai kurie mokslininkai mano, kad Saulės sistemos pakraštyje gali slypėti ir kiti pasauliai, be Devintosios planetos.
Tačiau skirtingai nei ji, šios planetos susiformavo šalia kitų žvaigždžių ir buvo išmestos iš jų sistemų. Po ilgos kelionės erdvėje jas pritraukė Saulės gravitacija. Tokios planetos, laisvai judančios per galaktiką, jau žinomos mokslui.
Antroji Kuiperio juosta
Kuiperio juosta gali būti ne tai, ką galvoja astronomai.
Praėjusiais metais mokslininkai paskelbė aptikę 12 uolėtų objektų, slypinčių už Kuiperio juostos. Šios didžiulės uolienos greičiausiai yra asteroidai ir yra 10 kartų toliau nei Žemė nuo Saulės.
Taigi, mokslininkai mano, kad jie yra antrosios Kuiperio juostos dalis. Tačiau tolesni stebėjimai kitų panašių objektų neparodė, todėl tai vis dar tik teorija.
Tęsinys kitame puslapyje:
Daugiau nykštukinių planetų
Po visaverčių planetų kiti pagal dydį objektai, kurie gali būti paslėpti Saulės sistemos pakraščiuose, yra nykštukinės planetos. Tai yra kosminės uolienos, pakankamai didelės, kad gravitacijos veikiamos taptų apvalios formos, tačiau jų charakteristikos neleidžia šių pasaulių vadinti planetomis.
Kol kas Saulės sistemoje žinomos 5 nykštukinės planetos – Cerera, Haumėja, Eridė, Makemakė ir buvusi planeta Plutonas. Visi šie pasauliai, išskyrus Cererą (kuri yra tarp Marso ir Jupiterio pagrindinėje asteroidų juostoje), yra Kuiperio juostoje. Kai kuriais skaičiavimais, ten vis dar gali slėptis dešimtys ar net šimtai nykštukinių planetų.
Vulkaninės kometos
Toli už Kuiperio juostos yra milžiniškas kometų rezervuaras, žinomas kaip Oorto debesis. Ne visos kometos yra kriovulkaninės, kurios išsiverždamos į kosmosą išmeta dulkes ir sušalusias dujas.
Šių kometų „išsiveržimas“ įvyksta tik prie Saulės, kai įkaista lediniai objektai. Tačiau daugumos kometų orbitos yra labai elipsės, o tai reiškia, kad didžiąją savo gyvenimo dalį jos praleidžia išorinėje Saulės sistemoje, o vėliau kas kelis dešimtmečius ar net šimtus metų grįžta prie Saulės.
Dėl to sunku nustatyti, kurios iš jų yra kriovulkaninės. Astronomai mano, kad Oorto debesyje slepiasi daug daugiau kriovulkaninių kometų.
Tarpžvaigždiniai svečiai
Saulės gravitacija gali pritraukti įvairius objektus iš tarpžvaigždinės erdvės. Tačiau skirtingai nuo tariamų užfiksuotų planetų, dauguma šių objektų tikriausiai praskrieja per Saulės sistemą ir niekada negrįžta.
Astronomai jau aptiko du patvirtintus tarpžvaigždinius svečius: pailgą objektą Oumuamua ir kometą 2I/Borisov.
Atsižvelgiant į nedidelį patvirtintų tokių objektų skaičių, galima manyti, kad tarpžvaigždiniai objektai yra reti. Tačiau kai kurių mokslininkų skaičiavimais, Saulės sistemoje vienu metu yra nuo 1000 iki 10000 tokių objektų.
