Kalbant apie Venerą, manoma, kad ši planeta yra geologiškai aktyvi, nors tikslus planetos paviršiaus režimas nenustatytas. Mokslininkai mano, kad Veneros paviršius dažniausiai yra statinis, tačiau dėl ugnikalnių veiklos paviršius galėjo deformuotis.

Venera, Žemė ir Marsas iš pradžių buvo santykinai vienodo dydžio planetos. Tačiau įvairūs veiksniai lėmė tai, kad šiose planetose atsirado geologinių skirtumų.

Plokščių tektonika egzoplanetuose

Mokslininkai dar turi nustatyti, ar egzoplanetos arba pasauliai, esantys už Saulės sistemos ribų, turi plokščių tektoniką.

Yra du pagrindiniai būdai sužinoti, kas gali vykti egzoplanetos viduje:

• Aptikti planetos magnetinį lauką, kuris gali parodyti, ar jos viduje yra medžiagų, susijusių su plokščių tektonika.
• Išanalizuoti egzoplanetos atmosferą, nes žinoma, kad plokščių tektonika veikia anglies ciklą Žemėje. Jei planetoje yra per daug CO₂, plokščių tektonikos gali nebūti.

Plokščių tektonika ir gyvybė

Kai kurie mokslininkai mano, kad plokščių tektonika suvaidino lemiamą vaidmenį sudėtingos gyvybės atsiradimui Žemėje. Taip pat daroma prielaida, kad išsivysčiusios nežemiškos civilizacijos gali atsirasti tik tuo atveju, jei planetoje yra žemynų ir vandenynų. Taigi daroma prielaida, kad plokščių tektonikos buvimas gali susiaurinti potencialiai tinkamų gyventi planetų paieškos diapazoną.

Anot Gillmanno, galima teigti, kad plokščių tektonika sukuria sąlygas, kurios, stabilizuodamos aplinką, stumia gyvų būtybių evoliuciją į priekį. Taigi gali būti, kad plokščių tektonikos buvimas yra viena iš būtinų sudedamųjų dalių sudėtingai gyvybei atsirasti.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Space

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()