Įeis į istoriją. „Tai pirmasis toks radinys.“ Neįtikėtina ką aptiko roveris Marse ()
Neaišku, kaip jis atsidūrė ant Washburno kalno.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA atrado paslaptingą ryškią uolą Marse, kuri skiriasi nuo kitų ten randamų uolienų. Jezero krateryje esančioje vietoje, vadinamoje Washburno kalnu, pastebėta „Perseverance“ marsaeigio, ji gali suteikti įdomių duomenų apie senovės geologinius procesus, suformavusius Marso paviršių.
Bradas Garczynskis iš Vakarų Vašingtono universiteto Bellinghame, mokslininkų grupės pirmininkas, pareiškime pažymėjo: „Vasburno kalno tekstūrų ir kompozicijų įvairovė buvo jaudinantis atradimas komandai, nes šios uolienos yra geologinių dovanų kolekcija nuo kraterio krašto ir galbūt už jo ribų, tačiau tarp šių įvairių uolų viena patraukė mūsų dėmesį.
Ryškus riedulys, pavadintas „Atoko tašku“ pagal panašią vietą Didžiąjame Kanjone, yra 45 cm pločio ir 35 cm aukščio. Jis aiškiai išsiskiria iš tamsesnių uolų aplink jį. „Mineralinių grūdelių ir kristalų dydžio, formos ir išdėstymo bei galbūt cheminės sudėties atžvilgiu Atoko taškas yra unikalus“, – teigia NASA.
Rover „Perseverance“, naudodamas savo „SuperCam“ ir „Mastcam-Z“ instrumentus, nustatė, kad riedulys sudarytas iš pirokseno ir lauko špato. Tačiau neaišku, kaip jis atsidūrė ant Washburno kalno, apsupto visiškai kitokios sudėties uolų. Viena teorija teigia, kad jis iškilo iš požeminio magmos rezervuaro, kurį tam tikru Marso istorijos momentu atidengė erozija. Kita galimybė, jog jis atplukdytas senovės upės.
„Nepriklausomai nuo jo kilmės, komanda mano, kad Atoko yra pirmasis tokio pobūdžio radinys, bet tikrai ne paskutinis“, – rašoma pranešime. Trumpai apžiūrėjęs unikalią uolą, roveris „Perseverance“ tęsė kelionę link kitos stotelės, žinomos kaip „Bright Angel“, kur tęs senovės gyvybės Marse ženklų paieškas.
Verta priminti, kad „Perseverance“ roveris Raudonojoje planetoje nusileido 2021 metų vasarį ir nuo tada ieškojo gyvybės pėdsakų. Pagrindinė jos užduotis – rinkti Marso uolienų ir nuosėdų pavyzdžius, kad ateityje būtų galima juos išsiųsti į Žemę, o tai greičiausiai įvyks 2030-ųjų pradžioje.
