Kur yra „viršus“, o kur „apačia“. Gudrybės, padedančios astronautams nepasiklysti kosmose ()
Orientacijai mūsų kūnas naudoja tiek vidinės ausies gebėjimą jausti gravitacijos ir pagreičio jėgą, tiek akių gebėjimą fiksuoti mūsų vietą kitų objektų atžvilgiu. Tačiau astronautams viskas nėra taip paprasta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmogui gebėjimas naršyti erdvėje yra itin svarbus. Gravitacija dažniausiai Žemėje padeda, tačiau tai nėra taip paprasta kosminėje erdvėje, rašo „IFLScience“.
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) ir Kinijos Tiangong kosminė stotis skrieja aplink Žemę maždaug 400 kilometrų aukštyje virš jos paviršiaus. Nepaisant to, Žemės gravitacija ten tik 10 % mažesnė nei jūros lygyje. Tačiau astronautai to nejaučia, nes yra laisvo kritimo būsenoje. Jie nekrenta žemyn, nes juda labai greitai.
Kosmose šis nesvarumas yra tęstinis. Gravitacijos nebuvimas gali dezorientuoti ir sukelti pykinimą, nes žmonės išsivystė gyventi gravitacijos sąlygomis.
|
Sąlygos Žemės orbitoje anksčiau buvo vadinamos „nesvarumu“ arba „nuline gravitacija“. Tačiau dabar naudojamas tikslesnis terminas „mikrogravitacija“, kad atspindėtų realybę, kad net kosmose yra nedidelis kosminės stoties ir kitų objektų gravitacinis veikimas. Ši trauka yra per silpna, kad mūsų kūnas ją pastebėtų.
Orientacijai mūsų kūnas naudoja tiek vidinės ausies gebėjimą jausti gravitacijos ir pagreičio jėgą, tiek akių gebėjimą fiksuoti mūsų vietą kitų objektų atžvilgiu.
Vienas iš būdų tai padaryti – viską kosminėje stotyje orientuoti taip pat. Pavyzdžiui, TKS viskas sukurta taip, kad dauguma šviesų sklindančių viena kryptimi, imituotų „lubas“, o priešinga kryptimi – grindis. Kad būtų išvengta papildomos painiavos, pranešimai ir ženklai taip pat yra išdėstyti tolygiai, todėl astronautai gali orientuotis, paprastai nukreipdami galvą į „lubas“.
Kitas būdas yra pasitelkti išorinius elementus, įskaitant Saulę, žvaigždes ir Žemę. Kaip ir Mėnulis, TKS visada atsukta į Žemę ta pačia puse ir apsisuka aplink planetą per 90 minučių.
Tai padeda palaikyti ryšį ir navigaciją, nes ta pati stoties pusė visada nukreipta į planetą. Be to, kupolo modulis, iš kurio atsiveria panoraminis planetos vaizdas, ir mažesni iliuminatoriai visoje stotyje nuolat primena astronautams apie Žemės padėtį, todėl numatytoji kryptis yra „žemyn“.
