Ten kažkas slepiasi. Aptikti didžiuliai, paslaptingi objektai ()
Netgi buvo sukurtas jų katalogas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelį metų astronomai naudojo itin pastovius šviesos blyksnius, sklindančius iš pulsarų, labai įmagnetintų mirusių žvaigždžių liekanų, kurios sukasi kaip kosminiai švyturiai, kad matuotu laiką atominio tikslumo lygyje ir stebėtų gravitacines bangas. Tai geriausi laikrodžiai Visatoje.
Tačiau atrasta trumpalaikių akimirkų, kai šie labai reguliarūs impulsai nėra absoliučiai tikslūs. Kaip praneša „IFLScience“, mokslininkai dabar teigia, kad prieš pulsarus gali praskrieti didžiulės nematomos materijos masės, sukeldamos vos pastebimus signalų vėlavimus mikrosekundžių lygyje.
|
Kas tiksliai yra šios masės – ar jos apskritai egzistuoja – dėl to vyksta karštos diskusijos.
„Buvau įspėtas nevadinti jų planetomis, nevadinti tamsiąja medžiaga, tiesiog vadinti jas masės koncentracijomis, nes negalite nustatyti, kas tai yra“, – sakė Notre Dame universiteto profesorius Johnas LoSecco. Leidiniui „IFLScience“ jis teigė, kad tyrinėjo šį reiškinį ir pristatė savo išvadas šios savaitės nacionaliniame astronomijos susitikime Hullo universitete. „Tai gali būti rudoji nykštukė [žvaigždė] arba kokia nors balta nykštukė ar klaidžiojančios planetos.“
J. LoSecco ir jo kolegos sukūrė šių paslaptingų masių katalogą, naudodami septynių radijo teleskopų, pasklidusių visame pasaulyje, signalų užfiksavimo laikus.
„Buvo 12 masių kandidačių ir jas rodė aštuoni nepriklausomi pulsarai“, – sakė jis „IFLScience“.
Tyrimai netgi gali atskleisti tamsiąją materiją, hipotetinę medžiagą, kuri, mokslininkų nuomone, sudaro 85 procentus visos visatos materijos, bet ji dar turi būti stebima tiesiogiai.
„Atsižvelgėme, kad Žemė juda, Saulė juda, pulsaras juda ir net tamsioji medžiaga juda“, – pranešime spaudai paaiškino J. LoSecco. „Mes stebime signalų laiko nuokrypius, atsirandančius dėl atstumo tarp stebimos masės ir regėjimo linijos iki mūsų „laikrodžio“ pulsaro pasikeitimo“.
Viena iš šių nematomų masių sudarė tik penktadalį Saulės masės, kuri, J. LoSecco teigimu, „gali būti tamsiosios medžiagos kandidatė“.
Tačiau reikia atlikti daug daugiau tyrimų, kad galima būtų tiksliai pasakyti, kas sukelia šiuos nedidelius kosminių pulsarų žybsnių neatitikimus.
„Tikroji tamsiosios materijos prigimtis yra paslaptis“, – pripažino J. LoSecco. „Šis tyrimas atskleidžia naują versiją apie tamsiosios medžiagos esmę ir jos pasiskirstymą Paukščių Take“.
