„Kai ateis totalus galas.“ Beprotiškas „Dievo planas“. Tai jau vyksta! ()
Amerikiečių mokslininkai kuria naują Nojaus arką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai jau kuria naują Nojaus arką! Pasaulinės nelaimės, stichinės ar susijusios, pavyzdžiui, su branduoliniu karu, atveju mokslininkai nori siųsti gyvūnų audinių mėginius... į Mėnulį. Jie teigia, kad juos būtų galima saugiai laikyti nenaudojant elektros, o tada sugrąžinti į Žemę ir padėti atkurti planetoje senovės gyvybę.
Senajame Testamente, prieš artėjantį didžiulį potvynį, Dievas liepė Nojui pastatyti didelę valtį ir įdėti į ją po porą kiekvienos rūšies gyvūnų. Potvynis tikrai atėjo, o gyvybė Žemėje išliko Nojaus pastangų dėka. Ar gali pasikartoti toks tikrai biblinis kataklizmas? Tarptautinė įtampa teoriškai gali netgi iširutulioti į pasaulinį karą ir branduolinį konfliktą, o globalinis atšilimas savo ruožtu gali sukelti stichinių nelaimių.
|
Šioje situacijoje mokslininkai nusprendė pasielgti kaip Nojus ir sukurti naują arką. Tyrėjai iš Smitsono instituto (JAV) nori nusiųsti sušaldytus gyvūnų audinius į kosmosą, konkrečiai į Mėnulį, kad ten jie saugiai lauktų galimų kataklizmų, rašo „The Times“. Po daugelio metų juos būtų galima sugrąžinti į Žemę ir panaudoti atkurti senovės gyvybei. JAV mokslininkų teigimu, juos būtų galima saugiai laikyti, nenaudojant elektros, mūsų palydovo krateriuose, kurie visada yra šešėlyje, panašiomis sąlygomis kaip, pavyzdžiui, kiaušialąstės ar embrionai atliekant in vitro procedūrą.
Mėnulio duomenų bankas jau pradėtas kurti. Pradžioje mokslininkai nori pasiųsti nedidelę žuvelę iš Havajų į kosmosą. Ten esančiame Jūrų biologijos institute mėginiai, paimti iš kelių Asterropteryx semipunctata rūšies gobų šeimos individų, rastų koraliniuose rifuose, buvo užšaldyti. Ši žuvis buvo pasirinkta, nes ją lengva užšaldyti vadinamuoju kriokonservavimu.
„Iš pradžių Mėnulio biorepozitoriumas gautų biologinę medžiagą iš labiausiai nykstančių Žemės gyvūnų. Tačiau mūsų galutinis tikslas yra išsaugoti daugumą Žemės rūšių“, - sakė jūrų biologijos specialistė, kriobiologė ir pagrindinė straipsnio autorė dr. Mary Hagedorn.
Analogiškas augalų sėklų bankas jau egzistuoja, bet Žemėje, Špicbergeno saloje. Ten saugomos daugiau nei milijono valgomų augalų sėklos iš viso pasaulio. „Jei gyvybė Žemėje bus visiškai sunaikinta, šis biokapinynas neturės reikšmės. Tačiau tai gali padėti kompensuoti stichinių nelaimių padarinius ir padidinti kosminių kelionių galimybes. Tai kitoks požiūris į Žemės biologinės įvairovės apsaugą. O gyvybė yra brangi ir – kaip kiek mes žinome – reta Visatoje“, – sakė daktarė M. Hagedorn.
