Nustatė, kokios egzoplanetos yra tinkamesnės nežemiškai gyvybei – jos turi vieną netikėtą požymį ()
Žemės orbita yra beveik tikslus apskritimas – didžiausias ir mažiausias nuotolis nuo Saulės skiriasi tik maždaug trim procentais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitos Saulės sistemos planetos irgi juda panašiai apvaliai, tačiau kitų žvaigždžių planetos kartais turi gerokai ištęstas orbitas.
Dabar mokslininkai nustatė, kad planetos, skriejančios elipsiškomis orbitomis, gali būti tinkamesnės gyvybei, nei analogiškos planetos apskritiminėse orbitose.
Jie sumodeliavo klimatą dviejose planetose, kurios labai panašios į Žemę ir skrieja aplink labai į Saulę panašias žvaigždes.
Abiejų planetų sausumos ir vandens pasiskirstymas paimtas toks pat, kaip mūsiškės. Viena planeta padėta į apskritiminę orbitą, kitos didžiausias ir mažiausias nuotoliai nuo žvaigždės skiriasi kone pustrečio karto. Abiejų planetų sukimosi ašys parinktos lygiagrečios orbitos ašiai, taip pat abi planetos per savo metus gauna vienodą energijos kiekį iš žvaigždės.
|
Kiekvienos planetos klimatas skaičiuotas 30 metų ir išnagrinėtos vidutinės savybės įvairiose paviršiaus vietose.
Apskritimine orbita skriejančios planetos vidutinė temperatūra buvo pora laipsnių žemesnė, nei elipsinės, labiausiai dėl to, kad pastaroji planeta buvo mažiau debesuota.
Be to, antrosios planetos atmosferos struktūra pasikeitė iš trijų ląstelių kiekviename pusrutulyje į dvi – tai reiškia, kad drėgmė joje pasiskirstė tolygiau.
Remiantis temperatūra ir kritulių kiekiu įvertintas tinkamumas gyvybei antrojoje planetoje buvo kone ketvirčiu aukštesnis maždaug keturis penktadalius orbitos.
Išvedant visos orbitos vidurkį, elipsinės planetos gyvybingumas vis tiek buvo 7 proc. aukštesnis, nei apskritiminės.
Taigi gali būti, kad tokias planetas būtų prasmingiau pasirinkti detaliems stebėjimams, siekiant išsiaiškinti, ar ten tikrai yra gyvybei tinkamos sąlygos.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „MNRAS“.
