Šalčiausios ir karščiausios Saulės sistemos planetos. Jos nėra ten, kur turėtų būti. Kodėl? ()
Atrodytų, kad pirmosios ir paskutinės planetos nuo Saulės turėtų turėti ekstremaliausią temperatūrą, tačiau taip nėra.
© Kevin Gill, CC BY 2.0 | https://www.flickr.com/photos/kevinmgill/36469402574
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saulės sistema yra taisyklinga planetų sistema, susidedanti iš 8 planetų, kai kurios iš jų turi palydovus. Tik Venera ir Merkurijus neturi palydovų. Saturnas turi daugiausia palydovų – 146. Šiandien labiausiai ištirtos planetos yra Marsas, Venera, Jupiteris ir Saturnas. Kalbant apie Merkurijų, Uraną ir Neptūną, šioms planetoms nepasisekė.
Iki šiol žinoma, kad šalčiausios ir karščiausios Saulės sistemos planetos iš tikrųjų nėra nei pirmoji, nei paskutinė planeta nuo Saulės, kaip turėtų būti, atsižvelgiant į temperatūros parametrus.
Plutonas yra šaltas, bet ne planeta
Pradėti reikia nuo to, kad daugiau nei prieš 4,5 milijardo metų atsirado mūsų Saulės sistema, kuri yra viena iš milijardų panašių sistemų Paukščių Take. Saulės sistema susidarė protoplanetinio disko, skriejusio aplink Saulę, užpildyto dujomis ir kietosiomis dalelėmis. Laikui bėgant šie komponentai susijungė ir sudarė 8 planetas.
Iki 2006 metų Saulės sistemoje buvo 9 planetos. Buvusi devintoji planeta niekur nedingo ir liko suktis aplink Saulę toje pačioje vietoje kaip ir anksčiau. Tai nykštukinė planeta Plutonas. Atsižvelgiant į tai, kad šis šaltas pasaulis, kuriame vidutinė temperatūra svyruoja nuo minus 228 iki minus 238 laipsnių Celsijaus, buvo išbrauktas iš pilnaverčių Saulės sistemos planetų sąrašo, jo negalima vadinti šalčiausia planeta artimoje erdvėje.
|
Pirmoji ir paskutinė Saulės sistemos planetos nėra nei karščiausios, nei šalčiausios
Pirmoji planeta nuo Saulės yra Merkurijus. Jis yra labai arti Saulės, o temperatūra ten siekia +420 laipsnių Celsijaus. Tačiau Merkurijus nėra karščiausia Saulės sistemos planeta.
Paskutinė, aštuntoji planeta yra Neptūnas – ji, kaip ir Uranas, yra ledo milžinas, kuris, kaip ir artimiausias kaimynas, savo chemine sudėtimi ir dydžiu skiriasi nuo kitų dviejų milžiniškų planetų – Jupiterio ir Saturno. Neptūno temperatūra nukrenta iki minus 218 laipsnių Celsijaus. Tačiau Neptūnas nėra šalčiausia Saulės sistemos planeta.
Šalčiausia vieta Saulės sistemoje
Prieš pereinant prie planetų su absoliučiais temperatūros rekordais Saulės sistemoje, verta prisiminti vieną svarbų atradimą. 2022 metais amerikiečių mokslininkai nustatė, kad šalčiausia Saulės sistemos vieta yra Mėnulyje. Visų pirma, stebėjimų duomenys parodė, kad kai kuriuose krateriuose yra vietų, kur Saulės šviesa niekada nepasiekia. O ten temperatūra gali nukristi iki minus 248 laipsnių Celsijaus.
Šalčiausia planeta Saulės sistemoje
Tačiau šalčiausia Saulės sistemos planeta nėra toliausiai nuo Saulės esantis pasaulis – tai Urano planeta. Septintoji planeta yra maždaug 2,8 milijardo km atstumu nuo Saulės ir ten yra šiek tiek šalčiau nei Neptūne.
Jei aštuntoje planetoje, kaip jau minėta anksčiau, temperatūra yra minus 218 laipsnių Celsijaus, tai Urane – minus 224 laipsniai Celsijaus. Tai paaiškinama dideliu šių planetų atstumu nuo mūsų žvaigždės.
Tęsinys kitame puslapyje:
Beje, Uranas turi senovės graikų dievo vardą, o likusios planetos pavadintos senovės Romos dievų vardais. Šiuo metu niekas nežino, ar tai buvo klaida, ar tyčinis veiksmas.
Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, iš ko iš tikrųjų susideda Uranas, nors yra keletas spėjimų. Manoma, kad planetą sudaro vandenilis, helis, vanduo ir amoniakas.
Uranas yra žinomas dėl to, kad jo sukimosi ašis yra pasvirusi į planetos orbitos plokštumą beveik 98 laipsniais. Žemės ašies pasvirimas yra beveik 23,5 laipsnio. Tiesą sakant, nė viena Saulės sistemos planeta neturi tokio didelio ašies pasvirimo. Todėl ten, kur kitose planetose yra pusiaujas, Urane yra poliai. Remiantis tyrimais, labiausiai tikėtina, kad Uranas tokį savo ašies posvyrį gavo dėl didelio objekto atsitrenkimo į jį ankstyvoje Saulės sistemos istorijoje.
Be to, planeta turi magnetinį lauką, kuris yra pakreiptas 60 laipsnių nuo sukimosi ašies. Kitos Saulės sistemos planetos to neturi. Tuo pačiu metu Urano magnetinis laukas yra asimetriškas ir jo stiprumas keičiasi. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kodėl taip gali nutikti, ir tai susiję su zondo „Voyager 2“ judėjimu.
Karščiausia Saulės sistemos planeta
Dabar pereikime prie karščiausios Saulės sistemos planetos. Kaip jau minėta anksčiau, šis titulas nepriklauso Merkurijui. Pasirodo, aukščiausia temperatūra tarp Saulės sistemos planetų buvo užfiksuota Veneroje, kuri yra 108 milijonų km atstumu nuo mūsų gimtosios žvaigždės.
Taip, būtent antroje planetoje nuo Saulės, kur temperatūra siekia įspūdingus 482 laipsnius Celsijaus. Tai yra, jis yra beveik 60 laipsnių daugiau nei Merkurijuje, nors ši planeta yra 2 kartus arčiau Saulės.
Venera, kurios atmosfera yra toksiška, susidedanti iš sieros ir kitų elementų, dėl savo temperatūros kartais vadinama Žemės dvyne iš pragaro. Faktas yra tas, kad abiejų planetų dydis ir sudėtis yra panašūs, tačiau tolimoje praeityje jų evoliucijos keliai skyrėsi.
Venera yra karščiausia planeta, nes joje yra labai stora ir labai tanki atmosfera. Iš Saulės gaunama šiluma, kaip ir vidinė šiluma, beveik nepatenka į kosmosą, todėl net stipriausias erdvėlaivis negali ilgai būti Veneros paviršiuje. Ten žmogus ištirps kaip sniegas per kelias sekundes. Net su skafandru.
Nors kai kurie mokslininkai vis dar tiki, kad gyvybė Veneroje gali egzistuoti. Tikrai ne protingų būtybių ar labai sudėtingų organizmų pavidalu. Jų evoliucijai sąlygų nėra. Tačiau paprasti mikroorganizmai gali prisitaikyti prie ekstremalių Veneros sąlygų. Bet ne paviršiuje, o jo tankioje atmosferoje.
Naujausi tyrimai parodė, kad pragariškos planetos atmosferoje yra tokių dujų kaip amoniakas ir fosfinas. Šios dujos dažnai siejamos su biologiniu aktyvumu. Todėl gali būti, kad Venera yra apgyvendintas pasaulis. Ateities misijos į Venerą gali tai įrodyti. Arba paneigti.
