Devintoji planeta gali pasirodyti visai ne planeta. Sudraskys Žemę per 3 mėn. (Video)  (1)

Saulės sistemos pakraščiuose gali slypėti tikras siaubūnas...


Devintoji planeta
Devintoji planeta
© Tom Ruen (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Planet_nine_artistic_plain.png

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mūsų Saulės sistemos pakraščiuose jau seniai vyksta kažkas keisto. Kai kurie mokslininkai mano, kad dėl visko kalta vadinamoji Devintoji planeta, tačiau tai gali būti juodoji skylė, rašo „What If“.

Kokio dydžio gali būti ši juodoji skylė? Kokį poveikį tai gali turėti Saulės sistemai ir kas nutiks mums, jei ji priartės?

Toli už Neptūno yra nedideli lediniai objektai, kurie taip pat skrieja aplink Saulę. Jie vadinami transneptūniniais objektais (TNO), taip pat turi keistą orbitą. Pasak mokslininkų, tokio tipo orbita negali atsirasti savaime, ją turi suformuoti koks nors svetimkūnis.

Anot astronomų, jis turi būti bent 17 kartų masyvesnis už Žemę ir skrieti 10 kartų toliau nuo Saulės nei yra Neptūnas. Galbūt tai ta pati paslaptinga Devintoji planeta.

Šiuo metu mokslininkai neturi duomenų, patvirtinančių, kad visų šių objektų orbitas sutrikdo būtent Devintoji planeta. O, jei Devintoji planeta yra visai ne planeta, o juodoji skylė?

[Premjera] Tankas! O kai paspaudi „Boost“ mygtuką, šauna lyg raketa. Išbandėme naujausią fat-bike monstrą (Foto, Video, „ENGWE L20 Boost“ apžvalga)
10632 2

„ENGWE L20 Boost“ - naujausias kompanijos el. dviratis, kuris mane nustebino. Vadinamasis „fatbike“ su atrakinamu iki 32 km/h greičiu, specialiu „Boost“ mygtuku, vienu įkrovimu iki 126 km, įspūdinga galia ir važiavimo malonumu. Žiauriai smagus žvėris. Apie viską išsamiai mūsų apžvalgoje + keletas svarbių triukų.

Išsamiau

Jei bandysite įsivaizduoti planetos dydžio juodąją skylę, galite įsivaizduoti didžiulę tuštumą, kuri suryja viską, kas yra jos kelyje. Tačiau tokio dydžio juodoji skylė būtų itin maža.

Visa ši masė būtų suspausta į itin tankią erdvę, ne didesnę nei greipfrutas. Pavyzdžiui, žvaigždžių kilmės juodosios skylės mūsų Saulės masę viršija 10–24 kartus. Jos gana dažnos. Astronomai apskaičiavo, kad vien Paukščių Tako galaktikoje jų gali būti nuo 10 milijonų iki milijardo.

Jei mūsų Saulė pavirstų juodąja skyle, jos skersmuo būtų tik 5,8 km. Toks scenarijus gali sukelti vieną ar dvi rimtas gyvenimo Žemėje problemas. Bet grįžkime prie mūsų mažytės juodosios skylės, slypinčios Saulės sistemos pakraštyje.

Tokia juodoji skylė, nepaisant mažo dydžio, kaip ir juodosios skylės, turės pakankamai masės, kad sutrikdytų TNO orbitas. Mokslininkai taip pat pastebi, kad jei maža juodoji skylė būtų taip toli ir fiksuotoje orbitoje aplink Saulę, ji niekaip nepaveiktų Žemės.

 

Bet kas atsitiks, jei tariamos juodosios skylės orbita bus destabilizuota?

Tęsinys kitame puslapyje:

Pasidalinkite su draugais
(20)
(26)
(-6)

Komentarai (1)