Sensacija. „Žemė turės antrą Mėnulį.“ Kaip tai įmanoma? (Video) ()
Gali priartėti gana arti Žemės.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai teigė, kad rugsėjo 29 dieną Žemės gravitacinis laukas pritrauks asteroidą. Ir iki lapkričio 25 dienos ši kosminė uola, maždaug automobilio dydžio, suksis aplink planetą kaip antrasis Mėnulis.
Tyrimo duomenimis, po dviejų mėnesių ekskursijos šis kosminis objektas grįš namo į aplink Saulę skriejančią asteroidų juostą. Tačiau 2055 metais jis vėl atvyks į Žemės orbitą, rašo „Space.com“.
„Objektas, kuris netrukus aplankys mus, priklauso Ardžunos asteroidų juostai, antrinei asteroidų juostai, sudarytai iš kosminių uolienų, kurių orbitos labai panašios į Žemės orbitą“, – sakė Madrido Komplutensės (Complutense) universiteto profesorius Carlosas de la Fuente Marcosas, pagrindinis tyrimo autorius.
|
Mokslininko teigimu, kai kurie asteroidai Ardžunos juostoje gali priartėti gana arti Žemės – apie 4,5 mln. km. Jei asteroidai juda gana lėtai – maždaug 3540 km/h greičiu, tai jų kelius labiau nei įprastai veikia Žemės gravitacija.
„Tokiomis sąlygomis objektas gali tapti laikinu Žemės palydovu dviems mėnesiams“, – pridūrė C. F. Marcosas.
Tyrėjai teigė, kad 10 metrų ilgio ir maždaug 3,4 m skersmens asteroidas, palyginti su Mėnuliu, yra mažas ir jį būtų sunku pastebėti danguje.
„Objektas būtų per mažas ir blausus tipiniams mėgėjų teleskopams ir žiūronams. Jį galima pamatyti tik profesionalių astronomų naudojamų teleskopų pagalba. Reikalingas 30 colių teleskopas su CCD ar CMOS matrica “, - sakė tyrimo vadovas. Bus tiriamas asteroido spektras, siekiant gauti žinių apie jo sudėtį.
Asteroidas buvo aptiktas rugpjūčio 7 dieną NASA finansuojamos „Asteroid Terrestrial-Impact Last Alert System“ (Atlas) programos, pranešė mokslininkai. Ir tai ne pirmas klaidžiojantis palydovas, skriejantis aplink Žemę. Tokių mini mėnulių mūsų planeta jau turėjo 2006 ir 2020 m.
Autoriai: Vigmantas Balevičius