Prie arčiausiai Saulės sistemos esančios žvaigždės aptikta planeta – visai šalia gyvybei tinkamos zonos ()
Planetų turi greičiausiai visos žvaigždės, dydžiu panašios į Saulę ar mažesnės. Tą žinome iš statistinės žinomų egzoplanetų analizės, tačiau naudinga patvirtinimus gauti ir tiesiogiai.
© AdisResic (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/planet-space-sun-exoplanet-7382222/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar štai atrasta planeta prie artimiausios pavienės žvaigždės. Tai – Barnardo žvaigždė, antra artimiausia Saulei sistema; už ją arčiau tik trinarė Kentauro Alfa-Proksima.
Dar 2018 metais buvo pastebėti reguliarūs žvaigždės greičio svyravimai, kurie lyg ir rodė ten esant planetą, bet duomenų kokybės nepakako jos egzistavimui patvirtinti. Dabar mokslininkai pasitelkė ketverių metų stebėjimų duomenis, darytus labai jautriu spektrografu, kuriuo galima matuoti žvaigždės greičio pokyčius vos keleto centimetrų per sekundę tikslumu.
Duomenyse aptiktas maždaug devynerių metų trukmės žvaigždės aktyvumo periodiškumas bei 140 parų trukmės žvaigždės sukimosi periodas. Būtent pastarasis sukelia didžiausiu matomo žvaigždės greičio svyravimus, nes skirtingu metu žvaigždės dėmės matomos tai vienoje, tai kitoje disko pusėje.
|
Greičiausiai būtent šis efektas buvo matomas ir anksčiau, nes įtariamas planetos periodas buvo 233 paros, beveik tiksliai pusantro karto ilgesnis nei žvaigždės sukimosi. Naujuose duomenyse tokio signalo nerasta. Iš kitos pusės, atmetus sukimosi efektą, aptikti net keturi planetų signalai, su 2-7 parų periodais. Prie turimų duomenų pridėję kitų Barnardo žvaigždės stebėjimų informaciją, tyrėjai patvirtino 3,15 paros periodo planetos egzistavimą.
Jos masė siekia bent 37 proc. Žemės masės (naudojamas metodas leidžia apskaičiuoti tik apatinę planetos masės ribą, nes nežinia, kiek jos orbitos plokštuma pasvirusi į dangaus plokštumą) arba trigubai daugiau nei Marso masė.
Planeta skrieja arčiau žvaigždės, nei pastarosios gyvybinė zona – vidutinė temperatūra planetoje turėtų siekti apie 125 Celsijaus laipsnius. Kitų trijų planetų egzistavimo patvirtinti kol kas neįmanoma, bet tyrėjai tikisi surinkti tam pakankamai duomenų netolimoje ateityje. 4,12 ir 6,74 paros periodo svyravimai, jei jie pasirodys esą tikri, gali atitikti planetas gyvybinėje žvaigždės zonoje.
Nors fizinis šių orbitų atstumas nuo žvaigždės gerokai mažesnis netgi už Merkurijaus atstumą nuo Saulės, Barnardo žvaigždė yra daug mažesnė, todėl ir daug blausesnė už Saulę.
Šie rezultatai dar kartą patvirtina, kad mažos žvaigždės tikrai yra derlingi taikiniai planetų paieškai, o detalesnė planetų analizė leis dar geriau suprasti, kaip uolinės planetos – ypač mažesnės už Žemę – formuojasi ir vystosi arti žvaigždžių.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.
