„Baigsis 2030 metais.“ Kas nutiko Saulei (Video) ()
Paskutinis Saulės maksimumas įvyko 2014 m., ir nuo to laiko mokslininkų Saulės tyrimo būdai radikaliai pasikeitė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai neseniai oficialiai paskelbė, kad Saulė įžengė į Saulės maksimumo fazę dabartiniame 11 metų Saulės cikle. Šiuo metu Saulę tyrinėjančių erdvėlaivių ir teleskopų dėka mūsų žvaigždę galima ištirti daug geriau nei per paskutinį Saulės maksimumą prieš 10 metų, rašo „IFLScience“.
Saulės maksimumas yra didžiausio Saulės aktyvumo laikotarpis per 11 metų Saulės ciklą. Šiuo metu žvaigždės paviršiuje atsiranda daugybė Saulės dėmių ir daug Saulės žybsnių, vainikinių masių išmetimo ir kitų sprogstamųjų įvykių, kurių galia ir dažnis yra didesnis nei anksčiau.
Naujasis Saulės maksimumas truks apie metus ir yra Saulės aktyvumo pikas 25-ajame saulės cikle, kuris prasidėjo 2019 metais ir baigsis 2030 metais.
|
Dabar antžeminiai teleskopai, taip pat erdvėlaiviai gali tyrinėti Saulę daug efektyviau nei anksčiau. Tai ypač svarbu stebint žvaigždę audringiausiu laikotarpiu.
Trys mokslinės observatorijos yra pagrindiniai Saulės tyrinėtojai. Žemėje tai yra Danielio Inouye Saulės teleskopas, esantis Havajuose (JAV), kuris yra didžiausia Saulės observatorija. Kosmose tai yra „Parker Solar Probe“ – greičiausias erdvėlaivis istorijoje ir „Solar Orbiter“ – įmantriausia mokslo laboratorija, kada nors tyrusi mūsų žvaigždę.
Abu erdvėlaiviai turi vienas kitą papildančius, bet nepriklausomus tikslus. „Parker Solar Probe“ skrenda labai arti Saulės, ir joks kitas zondas niekada nebuvo buvęs tokiu atstumu nuo mūsų žvaigždės. 2024 metų gruodį zondas skris arčiausiai Saulės 6,9 mln. km atstumu. Tai leis mokslininkams gauti precedento neturinčių duomenų apie Saulės sprogstamąjį aktyvumą, ypač apie blyksnius ir vainikinės masės išmetimą iš labai arti.
„Parker Solar Probe“ neturi kamerų, nukreiptų tiesiai į Saulę, nes jos negali veikti šalia mūsų žvaigždės. Tačiau „Solar Orbiter“ yra kelis kartus toliau nuo Saulės ir dėl daugybės kamerų gali padaryti neįtikėtinas nuotraukas.
Šio zondo pagalba mokslininkai gali ištirti ryšį tarp pačios Saulės ir vadinamojo pirmapradžio Saulės vėjo. Kitais metais bus pradėtas tirti Saulės ašigalių magnetinis laukas. „Solar Orbiter“ skris ten, kur dar nebuvo buvęs joks erdvėlaivis. Tai leis pirmą kartą pamatyti ir ištirti Saulės ašigalius.
Mokslininkai mano, kad tokia zondo padėtis erdvėje leis nauju būdu pamatyti vainikinių masių išmetimus, kurie kartais pasiekia Žemę ir sukelia geomagnetines audras. Taigi, „Solar Orbiter“ suteiks naują įžvalgą apie Saulės aktyvumo piką.
Tuo pat metu Danielio Inouye Saulės teleskopas mokslininkams jau pateikė neįtikėtinų Saulės vaizdų, įskaitant didesnio už Žemę Saulės dėmės vaizdus. Teleskopas stebi Saulę su precedento neturinčia didele raiška. Mokslininkai mano, kad observatorija galės gauti dar daugiau duomenų apie mūsų žvaigždę per dabartinį Saulės maksimumą.
Mokslininkų teigimu, šie erdvėlaiviai ir teleskopas nebuvo skirti Saulės maksimumui tirti, tačiau juose yra įrengti reikalingi instrumentai, galintys pagerinti mūsų supratimą apie Saulės aktyvumo piką. „Parker Solar Probe“ į kosmosą buvo paleistas 2018 m., „Solar Orbiter“ – 2020 m., o antžeminis Saulės teleskopas Saulę pradėjo tyrinėti 2019 m.
Nuo pat šių observatorijų darbo pradžios surinktus duomenis galima pavadinti revoliuciniais. Mokslininkai artėja prie senovinių Saulės paslapčių sprendimo. Galbūt būtent Saulės maksimumo metu daugelis jų bus išspręstos.
