Net marsaeigiai mėgsta stebėti Saulės užtemimus.

Rugsėjo 30 d. NASA marsaeigis „Perseverance“ pasuko kairiąją „Mastcam-Z“ kamerą į dangų ir nufotografavo Saulės užtemimą iš Marso: užfiksavo, kaip planetos mėnulis Fobas iš dalies uždengia Saulės diską.

Nuotraukų serijoje aiškiai matyti Fobo forma, primenanti gumbuotą bulvę. Fobas, kuris yra didesnis iš dviejų mažyčių Marso mėnulių, yra ne sferinis, kaip mūsų Mėnulis (ar daugelis Saulės sistemos mėnulių), o netaisyklingas kaip asteroidas.

Perseverance rover watches a solar eclipse on Mars https://t.co/xwtw27S9RR

— Live Science (@LiveScience) October 25, 2024

[EU+Kuponai] „Halloween Sale“! Mažiausios kainos. Įspūdingų galimybių dulkių siurbliai, žaidimų monitoriai, vaizdo projektoriai ir kt. (Video) 5167 „Halloween Sale“ išpardavimas Mažiausios fiksuotos kainos Nuolaidų kuponai Iš Europos sandėlių Iki 2 metų garantijos 1) „Narwal Freo X Ultra“ - 8200Pa, plovimas, unikalus šepetys, stotelė ir kt. 2) „JIMMY H10 Flex“ - įspūdingų galimybių belaidis dulkių siurblys 3) „KTC Q24T09“ - 24 colių, QHD, 180Hz žaidimų monitorius 4) „ETOE Seal Pro“ - 1080P, 1000 ANSI, Google TV vaizdo projektorius Išsamiau

Maždaug 27 x 22 x 18 kilometrų dydžio Fobas skrieja aplink Marsą itin mažu atstumu – vos 6000 km. Palyginimui, mūsų Mėnulis skrieja vidutiniškai 384 400 km atstumu nuo Žemės. Be to, Fobas lekia greitai: per vieną dieną Marsą jis apskrieja tris kartus.

Nors Fobas gali atrodyti kaip asteroidas, jis greičiausiai tokiu nėra. Tiesą sakant, Fobo kilmė yra viena didžiausių jo paslapčių. Kai kurie mokslininkai atmetė galimybę, kad Fobas yra „pagrobtas“ asteroidas, dėl vienos pagrindinės priežasties – jo orbita aplink Marsą yra beveik tobula. Jei Marso gravitacinė trauka būtų pagavusi praskrendantį asteroidą, tokio objekto orbita greičiausiai būtų netaisyklinga.

Dabartinės teorijos apie Fobo ir kito mėnulio Deimo kilmę susijusios su tam tikra akrecijos forma (neorganinio kūno susidarymas iš aplinkos pritraukiamų smulkių, deformuotų, išsilydžiusių arba ištirpusių medžiagos dalių), nesvarbu, ar tai būtų nuo Marso formavimosi likusi medžiaga, ar kataklizminis Raudonosios planetos susidūrimas su kitu dangaus kūnu.

Neseniai „Perseverance“ padaryta Fobo nuotraukų serija nėra pirmas kartas, kai marsaeigis nufotografuoja Saulės užtemimą: 2022 m. balandį ir 2024 m. vasarį jis taip pat nufotografavo pailgo mėnulio tranzitą per Saulę.

Iš tikrųjų „Perseverance“ net nebuvo pirmasis marsaeigis, nufotografavęs tokį įvykį. NASA marsaeigiai dvyniai „Spirit“ ir „Opportunity“ 2004 m. stebėjo Fobo tranzitus per Saulę, o „Curiosity“ 2019 m. užfiksavo pirmąjį tokio tranzito vaizdo įrašą.

Matote? Marsaeigiai tikrai mėgsta stebėti Saulės užtemimus!

Parengta pagal Space.com

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()