To turbūt dar nematėte: parodė, kaip Saulės užtemimas atrodo kitoje planetoje (Foto) ()
Net marsaeigiai mėgsta stebėti Saulės užtemimus.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rugsėjo 30 d. NASA marsaeigis „Perseverance“ pasuko kairiąją „Mastcam-Z“ kamerą į dangų ir nufotografavo Saulės užtemimą iš Marso: užfiksavo, kaip planetos mėnulis Fobas iš dalies uždengia Saulės diską.
Nuotraukų serijoje aiškiai matyti Fobo forma, primenanti gumbuotą bulvę. Fobas, kuris yra didesnis iš dviejų mažyčių Marso mėnulių, yra ne sferinis, kaip mūsų Mėnulis (ar daugelis Saulės sistemos mėnulių), o netaisyklingas kaip asteroidas.
Perseverance rover watches a solar eclipse on Mars https://t.co/xwtw27S9RR
— Live Science (@LiveScience) October 25, 2024
|
Maždaug 27 x 22 x 18 kilometrų dydžio Fobas skrieja aplink Marsą itin mažu atstumu – vos 6000 km. Palyginimui, mūsų Mėnulis skrieja vidutiniškai 384 400 km atstumu nuo Žemės. Be to, Fobas lekia greitai: per vieną dieną Marsą jis apskrieja tris kartus.
Nors Fobas gali atrodyti kaip asteroidas, jis greičiausiai tokiu nėra. Tiesą sakant, Fobo kilmė yra viena didžiausių jo paslapčių. Kai kurie mokslininkai atmetė galimybę, kad Fobas yra „pagrobtas“ asteroidas, dėl vienos pagrindinės priežasties – jo orbita aplink Marsą yra beveik tobula. Jei Marso gravitacinė trauka būtų pagavusi praskrendantį asteroidą, tokio objekto orbita greičiausiai būtų netaisyklinga.
Dabartinės teorijos apie Fobo ir kito mėnulio Deimo kilmę susijusios su tam tikra akrecijos forma (neorganinio kūno susidarymas iš aplinkos pritraukiamų smulkių, deformuotų, išsilydžiusių arba ištirpusių medžiagos dalių), nesvarbu, ar tai būtų nuo Marso formavimosi likusi medžiaga, ar kataklizminis Raudonosios planetos susidūrimas su kitu dangaus kūnu.
Neseniai „Perseverance“ padaryta Fobo nuotraukų serija nėra pirmas kartas, kai marsaeigis nufotografuoja Saulės užtemimą: 2022 m. balandį ir 2024 m. vasarį jis taip pat nufotografavo pailgo mėnulio tranzitą per Saulę.
Iš tikrųjų „Perseverance“ net nebuvo pirmasis marsaeigis, nufotografavęs tokį įvykį. NASA marsaeigiai dvyniai „Spirit“ ir „Opportunity“ 2004 m. stebėjo Fobo tranzitus per Saulę, o „Curiosity“ 2019 m. užfiksavo pirmąjį tokio tranzito vaizdo įrašą.
Matote? Marsaeigiai tikrai mėgsta stebėti Saulės užtemimus!
Parengta pagal Space.com
