Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosmosas žmonėms atrodo neįtikėtinai šalta vieta, tačiau iš tikrųjų taip toli gražu nėra. Pasak mokslininkų, erdvėje iš viso nėra temperatūros.
Faktas yra tas, kad temperatūrą lemia dalelių judėjimo greitis ir jų turimos energijos kiekis. Tikrame erdvės vakuume nėra dalelių, kurios galėtų judėti. Štai kodėl vakuumas neturi temperatūros.
Žinoma, kosmosas nėra tobulas vakuumas. Jame vis dar yra dalelių ir spinduliuotės, kurios gamina šilumą. Kai kurie kosmoso regionai iš tiesų yra labai karšti, pavyzdžiui, erdvė aplink žvaigždes.
Tačiau kuo toliau nuo žvaigždžių, tuo labiau išsibarsčiusios dalelės, todėl šios erdvės sritys yra gana vėsios. Kai kuriuose tankiuose dujų debesyse gali būti iki –263 °C.
Merkurijus yra arčiausiai Saulės esanti planeta. Tačiau stebėtina, kad ji nėra pati karščiausia. Bet temperatūra jame tikrai ekstremali.
Dieną jo paviršiaus temperatūra siekia 430 °C, o naktį nukrenta iki –180 °C.
Tačiau pragariškai karšta Saulės sistemos planeta yra Venera. Merkurijaus problema yra ta, kad jame nėra atmosferos, kuri išlaikytų visą šilumą. Tačiau Venera turi labai tankią atmosferą, kuri planetoje sukuria šiltnamio efektą.
Tai paverčia Venerą karštu pragaru, kurio paviršiaus temperatūra yra apie 475 °C.
Planetos nesisuka aplink Saulę. Visi mūsų Saulės sistemos objektai yra pusiausvyroje. Ir nors Saulė yra masyviausias objektas Saulės sistemoje, kitos planetos irgi dalyvauja šiame gravitaciniame virvės traukime.
Vietoj to, kad suktųsi aplink Saulę, planetos sukasi aplink centrinį tašką tarp jų ir mūsų žvaigždės. Šis taškas vadinamas baricentru.
Žemei šis baricentras yra taip arti Saulės šerdies, kad nėra jokio ypatingo skirtumo. Tačiau Jupiteriui šis taškas yra nutolęs apie 55 000 km nuo Saulės paviršiaus. Taigi, dujų milžinas ir Saulė sukasi vienas apie kitą.
Iš kosmoso Žemė atrodo apvali, tačiau iš tikrųjų ji yra netaisyklingos formos elipsoidas, o tiksliau – geoidas. Prie pusiaujo ji yra išgaubta dėl išcentrinės jėgos, kurią sukelia mūsų planetos sukimasis.
Dėl to Žemė ties pusiauju yra platesnė nei ties ašigaliais maždaug 43 km. Dėl šios priežasties gravitacija ties pusauju yra šiek tiek silpnesnė, todėl erdvėlaivį lengviau paleisti iš pusiaujo regionų nei iš ašigalių.
„Kosmose niekas neišgirs tavo riksmo…“ grėsmingai įspėjama filmų franšizėje „Svetimas“ (Alien), ir tai tiesa, bet iki tam tikro taško. Garsui sklisti reikalinga terpė, tačiau erdvėje molekulės yra taip toli viena nuo kitos, kad garsai beveik iš karto išnyksta.
Visos supernovos užgęsta anksčiau, nei jas galima išgirsti. Tačiau kai kuriose erdvės vietose yra daug dalelių, pro kurias gali prasiskverbti garsas. Pavyzdžiui, karštų dujų debesis aplink juodąją skylę Persėjo galaktikų spiečiaus centre. Jame tiek daug dujų, kad girdisi pati juodoji skylė.
