Didžiausias ugnikalnis Saulės sistemoje. „Jis bunda...“ Po juo yra magmos jūra ()
Manoma, kad po didžiuliu Olimpo ugnikalniu yra 1500 kilometrų ilgio magminis laukas. Jis pradėjo vis labiau aktyvėti, o tai rodo magmos judėjimą jo viduje. O paskutinis šio milžino išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų – jo padarinių iki galo nežinome.
© ESA/DLR/FUBerlin/AndreaLuck, CC BY-SA 3.0 IGO | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Olympus_Mons_-_ESA_Mars_Express_-_Flickr_-_Andrea_Luck.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmosios stebinančios naujienos mus pasiekė 2022 m. spalio pabaigoje. Tada mokslininkai pateikė įrodymų, kad Marsas po jo paviršiumi vis dar yra vulkaniškai aktyvus. Aktyvus ir didžiulis Olimpo ugnikalnis, iškilęs didžiajame Tharsis plokščiakalnyje. Išvada, kad jis yra aktyvus, padaryta išanalizavus garsus iš Raudonosios planetos vidaus, surinktus „InSight“ zondu.
Šis zondas buvo išsiųstas į Marsą kaip „Discovery“ programos dalis. „InSight“ (Interior Exploration using Seismic Investigations, Geodesy and Heat Transport) zondas ypač ištyrė seismologines Marso savybes. Marso paviršiuje zondas nusileido 2018 metų lapkričio 26 dieną, o po ketverių metų buvo paviešinta informacija apie planetos seisminį aktyvumą.
Tai, kas buvo rasta, intriguoja, jei ne kelia nerimą. Žinome, kad ankstesnis Olimpo ugnikalnio išsiveržimas įvyko prieš 25 mln. metų. Tuo pat metu aplink Marsą skriejantis zondas „Mars Express“ leido nustatyti tikėtiną ugnikalnio šlaituose jau sukietėjusios lavos amžių, kuris yra nuo 115 iki tik 2 milijonų metų.
|
Olimpas yra milžinas. Tai didžiausias ugnikalnis ne tik Marse, bet ir apskritai Saulės sistemoje bei aukščiausia šios sistemos viršūnė. Jis yra daugiau nei 21 000 metrų aukščio, o tai daugiau nei dvigubai aukštesnis už Everestą (8849 metrų). Jo skersmuo yra 624 km, o krateris – 85 km x 60 km, gylis 3 km. Tai monstras, nepalyginamas su jokiu Žemės ugnikalniu.
Taigi kyla klausimas, kas nutiktų, jei Olimpas išsiveržtų?
„InSight“ nusileidimas Marse aptiko net 1300 Marso (žemės) drebėjimų. Tie, kurie įvyko Cerberus Fossae plyšio regione, jų šaltiniai yra po paviršiumi esančioje magmoje. Šis atradimas apibūdinamas kaip įrodymas, kad Marsas nėra visiškai mirusi planeta. Magma čia juda, ir nors Marso ugnikalniai gali niekada daugiau neišsiveržti, tokie skystų uolienų telkiniai negarantuoja, kad tai neįvyks.
Juolab, kad didžiulio Tharsis plokščiakalnio stebėjimai rodo, kad Olimpas atgijo ir išskiria dūmų stulpą. Negana to, prie jo „prisijungė“ dar trys dideli Tharsis plokščiakalnio ugnikalniai: Ascraeus Mons, Arsia Mons ir Pavonis Mons. Milijonus metų jie miegojo, o dabar atgijo.
Ascraeus Mons yra antra pagal aukštį Marso viršūnė, taip pat daug aukštesnė už Himalajų kalnus. Jis siekia 18 000 metrų. Pavonis Mons yra 14 000 metrų aukščio, o Arsia Mons – 16 000 metrų aukščio. Pats Tharsis plokščiakalnis iškilęs 7000 metrų virš savo apylinkių.
Kas slypi po Marso paviršiumi?
„Mars Express“, „Mars Reconnaissance Orbiter“ ir „ExoMars Trace Gas Orbiter“ – aplink Raudonąją planetą skriejantys zondai – kartu su „InSight“ surinko medžiagą, kuri leido apibūdinti Marso vidaus struktūrą.
Jame nėra sluoksnių kaip Žemėje, vidus gumbuotas, su įvairaus tankio anomalijomis. Didžiulis, daugiau nei 1500 km ilgio Tharsis plokščiakalnis su mažesne gravitacija interpretuojamas kaip milžiniški magminiai laukai, esantys po didžiaisiais Marso ugnikalniais. Magma vis dar aktyvi ir gali išsiveržti.
Jei Tharsis plokščiakalnis yra iš tiesų didžiulis magmos telkinys, o keturi dideli Marso ugnikalniai pradėjo busti, tuomet negalima atmesti didelio išsiveržimo tikimybės, turinčios didžiulį poveikį visai planetai.
