Saulė paleido galingiausios X1.8 kategorijos žybsnį Žemės link. Prasideda kosminė audra (1)
Protonų lietus atakuoja Žemę.
© NASA/SDO (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo galingą X1.8 kategorijos Saulės žybsnį. Spalio 26 dieną vykęs žybsnis sukėlė taip vadiną protonų lietų, kuris mūsų planetą atakuoja jau kelias paras, praneša „Spaceweather“. Remiantis Nacionaline vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) šis protonų lietus yra S2 klasės kosminės radiacijos audra.
NOAA duomenimis, protonų lietaus metu Žemėje radiacija gali paveikti virš poliarinių regionų aukštai skrendančių orlaivių keleivius ir įgulos narius. Taip pat galimi pavieniai palydovų ir ryšio sistemų sutrikimai.
Tuo tarpu patys Saulės žybsniai taip pat gali sutrikdyti radijo signalus, navigacijos sistemas ir elektros tinklus Žemėje, taip pat kelti pavojų orbitoje esantiems astronautams ir kosminiams laivams.
Saulės žybsniai yra tai intensyvūs energijos pliūpsniai, kylantys iš Saulės paviršiuje susiformavusių dėmių, kuriose vyrauja intensyvūs magnetiniai laukai.
|
„Saulės dėmės yra vizualiai tamsesni plotai Saulės paviršiuje. Jos atsiranda ten, kur Saulės magnetinis laukas kerta išorinius Saulės plazmos sluoksnius. Magnetinis laukas visada turi pietinį ir šiaurinį polių, lauko kryptis nukreipta iš pietų poliaus į šiaurinį polių. Plazma dėmių zonoje atrodo tamsesnė, nes ji yra vėsesnė – magnetinis laukas stabdo plazmos cirkuliaciją ir todėl dėmių vietoje iš žemesnių sluoksnių nepakyla šiltesnės plazmos srovės“, – anksčiau portalui Delfi teigė VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkė dr. Renata Minkevičiūtė.
Dėl šių galingų išsiveržimų išsiskiria didžiuliai kiekiai viso spektro elektromagnetinės spinduliuotės, neretai žybsnius lydi ir vainikinės Saulės masės išsiveržimai – plazma. Ji, pasiekusi Žemės magnetinį lauką, sukelia taip vadinamas poliarines pašvaistes.
Žybsniai klasifikuojami pagal jų intensyvumą (A,B,C,M,X). X klasės žybsniai yra patys stipriausi, galintys sutrikdyti ryšio komunikacijas, GPS ir elektros tinklus Žemėje. Žybsniai taip pat kelia radiacijos pavojų astronautams kosminėse stotyse, dirbtiniams palydovams.
Saulės aktyvumo ciklas
Saulės žybsniai yra natūralaus Saulės aktyvumo ciklo dalis.
JAV kosmoso agentūra NASA antradienį paskelbė, kad saulė pasiekė aktyvumo maksimumo laikotarpį, kuris tęsis dar vienerius metus, o jam trunkant ateinančiais mėnesiais danguje bus matomos pašvaistės.
NASA mokslininkai paaiškino, kad šis saulės aktyvumo maksimumo periodas, kuris prasidėjo prieš maždaug dvejus metus, dar gali tęstis kurį laiką, tačiau tai bus galima galutinai patvirtinti tik papildomai ištyrus surinktus duomenis. Mokslininkų teigimu, ši fazė paprastai trunka trejus–ketverius metus.
Vienas saulės aktyvumo ciklas trunka 11 metų, jo metu saulės aktyvumas tai didėja, tai mažėja. Aktyvumo maksimumo metu dėl dažnai įvykstančių saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetų (VMI) kyla intensyvios geomagnetinės audros, po kurių danguje pasirodo įspūdingos pašvaistės.
„Tai nereiškia, kad saulės aktyvumas dabar yra didžiausias, kokį matysime per šį saulės aktyvumo ciklą, – paaiškino Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) meteorologinių kosmoso operacijų skyriaus vadovas Elsayedas Talaatas. – Nors saulė yra pasiekusi aktyvumo maksimumo laikotarpį, apie tai, kurį mėnesį saulės aktyvumas pasieks savo piką, sužinosime tik po kelių mėnesių ar metų.“
![[ŽT] Suomijos meteorologijos institutas: „Žemę ištiko stiprus smūgis“ (Foto)](/photo/202410/11/22/thumb_131112__1.jpg)
