Danguje pasirodė keistos žalios šviesos... Tai ne šiaurės pašvaistė (Video) ()
Prieš kurį laiką prie aukščiausio Havajuose ugnikalnio Mauna Kėja (Mauna Kea) pasirodė paslaptingos žalios šviesos. Gyventojus šis reginys išgąsdino, tačiau mokslininkai paaiškino šio reiškinio esmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naktį virš Havajų (JAV) pasirodė keisti šviesos stulpai. Visas šis paslaptingas reginys atrodė taip, lyg kažkas būtų surengęs milžinišką lazerių šou. Gyventojai buvo sužavėti ir susirūpinę vienu metu.
Tačiau pasirodo, kad už šio įspūdingo ir nerimą keliančio įvykio slypi ne ateivių civilizacija, o naujausias palydovas ICESat-2 (Ice, Cloud, and Land Elevation Satellite 2).
Tai įrenginys, priklausantis NASA. Kasdien jis stebi mūsų planetos atmosferą ir paviršių. Gavę šiuos svarbius duomenis, mokslininkai gali stebėti klimato kaitos pokyčius ir vandens lygio kilimą. Tai itin vertingas palydovas, leidžiantis plėsti žinių apie mus supantį pasaulį horizontus.
|
Deja, jo darbas atneša ir neigiamų pasekmių. Pirmuosius keistus žalius lazerio stulpus pastebėjo Havajuose esančios Mauna Kėja observatorijos astronomai, dirbantys prie „Subaru“ teleskopo. ICESat-2 palydovas savo matavimo darbuose naudoja aukščiamatį, o jo veikimui reikia naudoti lazerio šviesos spindulį, nukreiptą į Žemės paviršių.
Mokslininkai aiškina, kad spinduliai, pasiekę tikslą, vėliau grįžta į įrenginį. Tai ATLAS sistema (Advanced Topographic Laser Altimeter System), galinti iššauti net 10 000 šviesos impulsų per sekundę. Būtent dėlįrenginio veikimo atsirado keistų šviesos stulpų. Astronomai neslepia, kad juos vis labiau erzina nauji palydovai, kurie labai apriboja kosmoso gelmių stebėjimo galimybes.
Šviesos atspindžiai iš Elono Musko kosminio interneto palydovų „Starlink“ arba lazerio spinduliai iš palydovo ICESat-2 dažnai reiškia, kad mokslinės Visatos tyrinėjimo programos vykdomos daug ilgiau ir jų rezultatai nėra visiškai patenkinami. Analitikai skelbia, kad per ateinančius 10 metų Žemės orbitoje pasirodys kelios dešimtys tūkstančių naujų palydovų.
Astronomai mano, kad tai bus didelė nelaimė stebint programas. Tačiau astronomai turi vaistų nuo to. Yra pasiūlymų perkelti didžiulius teleskopus, pavyzdžiui, į tolimąją Mėnulio pusę, nematomą nuo Žemės, kur bus galima atlikti tyrimus, nepaisant netvarkos Žemės orbitoje.
NASA jau dirba įgyvendindama tokius projektus. Mokslininkai teigia, kad pirmieji tokie prietaisai Mėnulyje pasirodys po 2030 m. Tuomet ant natūralaus mūsų planetos palydovo paviršiaus bus pastatytos pirmosios bazės, kuriose bus galima statyti naujos kartos teleskopus naudojant robotus.
