„Prieš 49 metus.“ NASA netyčia sunaikino gyvybę Marse? ()
Tyrimo autoriai teigia, kad ne visai sėkmingas eksperimentas ieškant nežemiškos gyvybės Raudonojoje planetoje privedė prie jos sunaikinimo.
© NARA (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Viking_spacecraft.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1975 m. NASA erdvėlaivis „Viking 1“ išskrido į orbitą aplink Marsą, kad nuodugniai ištirtų Raudonąją planetą. Netrukus jis į Marso paviršių išsiuntė du nusileidimo modulius, kurie įėjo į istoriją kaip pirmieji JAV zondai Raudonosios planetos paviršiuje.
Žurnale „Nature Astronomy“ paskelbto tyrimo autoriai mano, kad šie prietaisai netyčia nužudė nežemišką Marse gyvybę. Kaip tai atsitiko? Apie tai rašo „Space“.
NASA nusileidimo aparatai rinko dirvožemio mėginius Marse ir atliko tyrimus naudodamiesi zonduose esančiomis laboratorijomis.
Tačiau mokslininkai beveik prieš 50 metų mažai žinojo apie aplinkos sąlygas Marse. Todėl, remiantis metodais, naudojamais mikrobams identifikuoti Žemėje, buvo sukurtas metodas, kaip aptikti galimą nežemišką mikrobų gyvybę Raudonojoje planetoje.
|
NASA zondai į dirvožemio mėginius įpylė vandens ir maistinių medžiagų bei ieškojo Marso mikrobų požymių. Šie požymiai buvo susiję su mikrobų reakcija į įvežtą vandenį ir medžiagas.
Dėl to abu NASA zondai „atrado“ nežemišką mikrobų gyvybę. Tačiau tolesni tyrimai paskatino daugumą mokslininkų padaryti išvadą, kad iš tikrųjų Raudonojoje planetoje gyvybės nerasta ir yra alternatyvių gautų rezultatų paaiškinimų.
Tuo pat metu naujojo tyrimo autoriai mano, kad iš tiesų NASA įrenginiai galėjo išties atrasti gyvybę Marse. Tačiau šios gyvybės radimo būdas atsitiktinai lėmė Marso mikrobų mirtį.
Mokslininkai mano, kad Marsas yra sausesnis už net sausiausią vietą Žemėje, todėl Marso mikrobai, kaip ir esantys Žemėje tokiomis pačiomis sąlygomis, vandenį gauna per druskas, kurios iš atmosferos ištraukia drėgmę.
Todėl bet kuri Marso gyvybė yra labai jautri skystam vandeniui. Vienas papildomas vandens lašas kelia pavojų jų egzistavimui. Bent jau tai tikrai taikoma žemiškiems mikrobams, gyvenantiems labai sausomis sąlygomis. Tačiau mokslininkai mano, kad tas pats pasakytina ir apie Marso gyvybę.
Pasak mokslininkų, Marso gyvybei reikia vandens, kaip ir daugumai gyvybės formų Žemėje. Tačiau dėl NASA prietaisų tyrimų šio vandens buvo per daug. Todėl nusileidimo zondai galėjo aptikti nežemišką gyvybę Marse, bet tada jie patys ją nužudė.
Tyrimo autoriai NASA įrenginių eksperimentus Marse, ieškant nežemiškos gyvybės, lygina su tuo, kas būtų, jei į Žemę atvyktų ateiviai ir pamatytų žmogų dykumoje. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės daugiausia sudaryti iš vandens, ateiviai gali paimti žmogų ir įmesti jį į vandenyną, kad jį išgelbėtų. Kiek laiko žmogus galėtų gyventi atvirame vandenyne? Greičiausiai trumpai, ir taip galėjo nutikti Marso mikrobams, kurie atsidūrė panašioje situacijoje.
Todėl mokslininkai mano, kad gyvybės Marse reikia ieškoti ne ten, kur yra vandens, o ten, kur yra druskos. Marso mikrobai galėjo prisitaikyti prie drastiškų Marso aplinkos pokyčių, nes manoma, kad planeta prieš milijardus metų buvo šiek tiek panaši į Žemę. Paviršiuje buvo daug skysto vandens ir jis buvo daug šiltesnis nei dabar.
Tyrimo autoriai teigia, kad perspektyviausios Marso mikrobų paieškos vietos yra dirvožemis su druskomis, tokiomis kaip natrio chloridas, chloratai ir perchloratai. Šios druskos gali būti tinkamesnė buveinė mikrobų gyvybei.
Mokslininkai taip pat teigia, kad Marse reikia naudoti skirtingus potencialios gyvybės paieškos metodus, nes ji gali skirtis nuo Žemės.
