„Ilgiau, nei buvo manyta anksčiau.“ Ką atskleidė Mėnulio dirvožemio mėginiai ()
Mokslininkai paskelbė pirmąją išsamią analizę apie Mėnulio dirvožemio ir uolienų mėginius, kuriuos Kinija šiais metais atgabeno iš tolimosios Mėnulio pusės, skelbia CNN.
© Gunboat_Willie (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/moon-night-half-moon-sky-evening-8178208/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos kosminės agentūros „Chang'e-6“ misija, pirmoji, surinkusi dirvožemį iš tolimosios Mėnulio pusės, birželį per robotizuotą zondą atgabeno 1,9 kg Mėnulio dirvožemio ir sugrįžo į Žemę. Tai buvo didelis technologinis pasiekimas, kuriuo Kinija įtvirtino savo vietą tarp pasaulinių kosmoso lyderių.
Nuo „Apollo“ iki „Chang'e“ misijų
Tyrimų rezultatai rodo, kad mėginiuose esančios vulkaninės uolienos yra maždaug 2,8 milijardo metų senumo, kas leidžia manyti, jog toje vietoje, kur nusileido zondas, tuo metu vyko vulkaninė veikla. Šios išvados buvo paskelbtos žurnaluose „Science“ ir „Nature“.
|
Iki šiol tokia vulkaninė veikla nebuvo žinoma iš mėginių, paimtų iš artimosios Mėnulio pusės per NASA „Apollo“ ir Rusijos „Luna“ misijas.
Pirmieji mėnulio dirvožemio mėginiai buvo paimti per NASA „Apollo“ misijas 1969–1972 metais, ir šie mėginiai veiksmingai perrašė mokslo vadovėlius, atskleisdami Mėnulio formavimosi istoriją ir tai, kad kadaise jis buvo padengtas magmos vandenynu.
Anksčiau atlikti nuotolinio stebėjimo tyrimai atskleidė, kad tolimojoje Mėnulio pusėje yra kitoks reljefas, storesnė pluta, kitoks bazalto pasiskirstymas ir kitokia torio – radioaktyvaus elemento, aptinkamo uolienose, – koncentracija.
Nauji klausimai apie Mėnulio formavimąsi
Pirmieji tolimosios Mėnulio pusės mėginiai gali padėti mokslininkams ištirti skirtumus tarp Mėnulio artimosios ir tolimosios pusės, ypač dėl tolimosios pusės vulkaninės istorijos.
Artimoji Mėnulio pusė visada atsukta į Žemę, todėl ją buvo lengviau tirti, nes Mėnulis per tą patį laiką tiek apsisuka aplink savo ašį, tiek apskrieja aplink Žemę (apie 27 dienas).
108 bazalto fragmentai, paimti iš tolimosios Mėnulio pusės, rodo, kad dauguma jų susiformavo prieš 2,8 milijardo metų, tačiau vienas fragmentas – prieš 4,2 milijardo metų.
Mėginiai iš „Chang'e-6“ neturi kalio, retųjų žemės elementų ir fosforo, kurie buvo rasti kituose „Apollo“ misijų mėginiuose. Šių elementų buvimas paaiškintų ilgą vulkanizmo trukmę, tad remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai daro prielaidą, kad Mėnulis buvo vulkaninės veiklos būsenoje ilgiau, nei buvo manyta anksčiau.
