„Branduoliniai šnipai ir kosminės stotys.“ Didžiausi objektai, nukritę į Žemę iš kosmoso ()
Iki kosminio amžiaus pradžios 1957 m. vieninteliai objektai, kurie galėjo nukristi į Žemę iš kosmoso, buvo meteoritai, asteroidai ir kartais kometos.
© NARA (atvira licencija) | https://nara.getarchive.net/media/survey-views-of-the-mir-space-station-taken-after-undocking-eebe8a
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau šiandien kosmose kai kurie orbitoje dirbę erdvėlaiviai kartais grįžta į Žemę be jų operatorių kontrolės. Štai keletas didžiausių erdvėlaivių, grįžusių iš kosmoso, rašo „Space“.
Palydovas GOCE
Europos kosmoso agentūros palydovas GOCE (Gravity Field and Steady-State Ocean Circulation Explorer) nukrito į Žemę 2013 m. lapkričio 10 d. Jį ištiko ugninė mirtis.
Palydovas svėrė maždaug 1 toną ir buvo 5,3 m ilgio. Tai gana daug, tačiau buvo ir didesnių...
Palydovas UARS
Amerikietiškas 6,5 tonos UARS (Upper Atmosphere Research Satellite) palydovas buvo 10,7 metro ilgio ir 4,5 metro pločio ir buvo paleistas į kosmosą tirti klimato 1991 m. rugsėjį.
UARS tyrinėjo Žemės atmosferą 14 metų. Taip pat buvo pateikta svarbi informacija apie iš Saulės sklindančios šviesos kiekį ultravioletinių ir matomų bangų ilgių diapazonuose.
750 milijonų dolerių kainuojantis palydovas į Žemę nukrito 2011 metų rugsėjį. Mokslininkai mano, kad ant planetos paviršiaus nukrito apie 500 kg nuolaužų, nes jos nesudegė atmosferoje.
Kosminė stotis „Skylab“
|
NASA paleido 90 tonas sveriančią, 25 m ilgio ir 17 m pločio kosminę stotį „Skylab“ 1973 m. Amerikiečių astronautai ten lankėsi tris kartus. Stotis turėjo išlikti orbitoje mažiausiai 10 metų, tačiau didesnis nei tikėtasi Saulės aktyvumas įkaitino ir išplėtė Žemės atmosferą, todėl „Skylab“ nusileido žemyn.
NASA negalėjo kontroliuoti stoties sugrįžimo, todėl 1979 m. liepos 11 d. ji smigo į Žemę, o didžioji dalis „Skylab“ sudegė atmosferoje virš Indijos vandenyno ir Australijos. Kai kurios didelės nuolaužos išliko ir nukrito Australijos teritorijoje, laimei, niekas nenukentėjo.
Tačiau Australijos miestelis Esperance už šiukšlinimą NASA paskyrė 400 USD baudą. NASA niekada nemokėjo. 2009 m. baudą sumokėjo Kalifornijos radijo didžėjus, surinkęs aukas iš savo klausytojų.
Palydovas „Pegasus 2“
1965 metais NASA paleido 11,6 tonos sveriantį palydovą „Pegasus 2“, kad ištirtų mikrometeoritų gausą žemoje Žemės orbitoje. „Pegasus 2“ rinko duomenis apie trejus metus, paskui dar 11 metų skriejo aplink Žemę, per kuriuos jo orbita vis žemėjo.
Galiausiai 1979 metų lapkričio 3 dieną palydovo dalys nukrito į Atlanto vandenyną.
Kosminė stotis „Saliut 7“
„Saliut 7“ buvo paskutinė iš 9 kosminių stočių, SSRS paleistų pagal „Salyut“ programą 1971–1982 m. Ji buvo paleista į kosmosą 1982 m. balandžio 19 d., o orbitoje buvo beveik 9 metus. Sovietų kosmonautai kosminėje stotyje lankėsi 6 kartus. Ji buvo 16 m ilgio ir 4,15 m pločio. Bendra stoties masė buvo apie 22 tonos.
Kosminė stotis „Saliut 7“ į Žemę sugrįžo 1991 metų vasario 7 dieną, kai prie jos prisišvartavo nepilotuojamas erdvėlaivis „Kosmos 1686“, taip pat sveriantis 22 tonas. Šis kompleksas sudegė atmosferoje virš Argentinos ir kai kurios nuolaužos nukrito ant žemės. Niekas nenukentėjo.
Erdvėlaivis „Columbia“
Amerikiečių erdvėlaivis „Columbia“ nekontroliuojamai grįžo į Žemę 2003 m. vasario 1 d. Jis subyrėjo virš Teksaso valstijos, kai grįžo į Žemę po 16 dienų trukusios mokslinės misijos. Visi septyni erdvėlaivyje buvę NASA astronautai žuvo, o 100 tonų sveriantis erdvėlaivis sudegė. Manoma, kad avarija įvyko dėl sugadinto šilumos skydo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Palydovas „Kosmos 954“
Nors šis sovietinis šnipų palydovas nebuvo didžiausias palydovas, nukritęs į Žemę, jis galėjo būti baisiausias. 3,8 tonos sveriantį „Kosmos 954“ palydovą SSRS paleido 1977 metų rugsėjį, siekdama stebėti JAV branduolinių povandeninių laivų judėjimą.
Palydovas energijai gauti naudojo branduolinį reaktorių, todėl nekontroliuojamas jo kritimas 1978 m. sausį sukėlė visuotinį susirūpinimą.
Palydovas „Kosmos 954“ subyrėjo virš Kanados ir išsklaidė radioaktyvias nuolaužas didelėje šalies teritorijoje. Kanada pareikalavo iš SSRS 6 milijonų Kanados dolerių atlyginti žalą, tačiau gavo tik 3 milijonus dolerių.
Kinijos raketa „Changzhen 7“
6 tonas sverianti Kinijos raketos „Changzheng 7“ antroji pakopa nukrito į Žemę 2016 m. liepos 27 d., sukurdama įspūdingą ugnies kamuolį danguje virš JAV. Ši raketa į orbitą iškėlė įvairias Kinijos demonstracines technologijas.
Kinijos kosminė stotis „Tiangong 1“
2018 metų balandžio 1 dieną Kinijos prototipinė kosminė stotis „Tiangong-1“ nukrito į Žemę ir subyrėjo virš Ramiojo vandenyno. Šis objektas buvo 10,4 m ilgio ir 3,4 m pločio. Kosminė stotissvėrė daugiau nei 9 tonas.
„Tiangong 1“ į orbitą buvo paleista 2011 m., o Kinijos astronautai joje lankėsi du kartus – 2012 ir 2013 m. 2016 m. kovą „Tiangong 1“ prarado ryšį ir pradėjo nekontroliuojamą grįžimą į Žemę.
Kosminė stotis „Mir“
Vienas didžiausių objektų, kada nors sugrįžusių į Žemės atmosferą, tebėra didžiulė kosminė stotis „Mir“, kurią iš pradžių eksploatavo SSRS, o vėliau Rusija. Ši stotis į Žemę nukrito 2001 m. kovo 23 d.
Skirtingai nuo kitų šiame sąraše esančių objektų, „Mir“ sugrįžimas buvo visiškai kontroliuojamas ir ji nukrito į Ramųjį vandenyną. Dėl didžiulio stoties dydžio ji buvo įtraukta į šį sąrašą.
135 tonas sverianti kosminė stotis „Mir“ buvo surinkta orbitoje 1986–1996 m. Kosmose išbuvo 15 metų. Stoties ilgis buvo 19 m, plotis 31 m. Išskyrus du laikotarpius be įgulos, „Mir“ stotis buvo nuolat gyvenama kosmonautų iki 1999 m. rugpjūčio mėn.
