„NASA dreba.“ Ties žlugimo riba. Naujas Musko ir Trumpo planas ()
JAV sklando kalbos, kad naujojo šalies prezidento administracija gali gerokai apkarpyti NASA biudžetą, o tai neleis panaudoti galingos SLS raketos.
© NARA (atvira licencija) | https://www.nasa.gov/humans-in-space/space-launch-system/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po neseniai įvykusios Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, tarp kosmoso ekspertų sklando gandai ir spėlionios, kad NASA milžiniška raketa – „Space Launch System“ (SLS,) gali niekada neišskristi į kosmosą.
Visų pirma, ji nebus naudojama astronautų nusileidime Mėnulyje 2026 m. Ši galinga raketa yra pagrindinis NASA Mėnulio programos „Artemis“ elementas. NASA nori sugrąžinti žmones į Mėnulį pirmą kartą nuo 1972 m.
Ar yra šios raketos pakaitalas ir kaip Elonas Muskas gali gauti naudos?
Pirmasis žmonių nusileidimas Mėnulyje XXI a.
Iš pradžių NASA planavo astronautus Mėnulyje išlaipinti jau 2024 metais, vėliau startas buvo nukeltas į 2025 metus, tačiau dabar planuojama, kad nusileidimas įvyks 2026 metų rudenį.
Vykdant misiją „Artemis 3“, galinga SLS raketa nešėja į kosmosą turi iškelti keturis NASA astronautus, kurie erdvėlaiviu „Orion“ skris į Mėnulį.
Erdvėlaiviui pasiekus Mėnulio orbitą, ten jo lauks Elono Musko kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis „Starship“, kuris susijungs su „Orion“. Du astronautai persikels į „Starship“ ir juos nuleis Mėnulyje. Pasivaikščioję Mėnulyje, du astronautai grįš į Mėnulio orbitą „Starship“ erdvėlaiviu, kuris vėl susijungs su „Orion“. Astronautai namo grįš „Orion“, palikdami „Starship“ orbitoje aplink Mėnulį.
Ar iš NASA gali būti atimta galinga raketa?
|
Amerikiečių kosmoso žurnalistas Ericas Bergeris neseniai pasiūlė, kad yra 50 % tikimybė, kad NASA nebus suteikta galimybė panaudoti SLS raketą misijose į Mėnulį.
Oficialiai tai niekur neskelbta, tačiau šie gandai atitinka spėliones, kad D. Trumpo administracija gali atimti NASA dalį finansavimo ir priversti agentūrą daugeliui savo misijų pasitelkti privačias įmones.
Tuo pačiu metu pasiruošimas nusileidimui Mėnulyje vyksta ne visai pagal planą. Taip yra dėl vėlavimų kuriant naujus skafandrus, techninių problemų su erdvėlaiviu „Orion“ ir tai, kad „SpaceX“ dar neišbandė erdvėlaivio „Starship“ Mėnulio versijos.
Svarbu pažymėti, kad NASA neturi jokių problemų su SLS raketa, kuri puikiai pasirodė 2022 m. vykdant Mėnulio misiją „Artemis 1“. Tada raketa sėkmingai išsiuntė į kosmosą nepilotuojamą erdvėlaivį „Orion“.
Į SLS raketos ir susijusios infrastruktūros sukūrimą NASA Kenedžio kosmoso centre Floridoje jau buvo investuoti milijardai dolerių. Tačiau tai yra vienkartinė raketa, kitaip nei Elono Musko raketa „Starship“ (ji susideda iš dviejų pakopų: raketos nešėjos ir erdvėlaivio).
NASA teigia, kad SLS yra vienintelė raketa pasaulyje, galinti vienu paleidimu nusiųsti erdvėlaivį „Orion“, astronautus ir krovinius tiesiai į Mėnulį. Tačiau toks paleidimas kainuoja daugiau nei 2 milijardus dolerių.
Elonas Muskas pasirenka Marsą
Elonas Muskas buvo įtrauktas į Trumpo administraciją kaip vienas iš dviejų pagrindinių išlaidų mažinimo priemonių vykdytojų. Naujoji JAV prezidento administracija ketina sutaupyti iki 2 trilijonų dolerių federalinio biudžeto.
Kai kurie ekspertai pabrėžia, kad Elonas Muskas yra ne tik artimas D. Trumpo bendražygis, bet ir mano, kad misijos į Marsą yra didesnis prioritetas nei skrydžiai į Mėnulį. Milijardierius sakė, kad iki 2028 metų nori išsiųsti žmones į Marsą savo laivu „Starship“. Tačiau ekspertai mano, kad tai beveik neįmanoma.
Įdomiausia tai, kad būtent per pirmąją D. Trumpo prezidento kadenciją 2017 metais buvo sukurta NASA Mėnulio programa „Artemis“, kuri tapo „Apollo“ programos tęsiniu.
Kol NASA kovoja su pilotuojamo skrydžio į Mėnulį įgyvendinimu, Elonui Muskui viskas klostosi šiek tiek geriau. Neseniai „Starship“ raketa baigė dar vieną bandomąjį skrydį, kuris parodė, kad „SpaceX“ priartėja prie to, kad iš tikrųjų galėtų naudoti raketą kosmoso tyrinėjimams.
Svarbu pažymėti, kad „Starship“ yra daugkartinio naudojimo raketa, skirtingai nei SLS. Taigi Musko raketa yra pelningesnė paleidimui į kosmosą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Ar „Starship“ gali pakeisti NASA raketą?
Jei SLS bus atimta iš NASA, ar „Starship“ galės pakeisti šią raketą? Teoriškai raketa galėtų iškelti erdvėlaivį su astronautais į kosmosą ir išsiųsti juos į orbitą aplink Mėnulį. Tuo pačiu metu Elono Musko erdvėlaivis galėtų vienu metu tarnauti kaip nusileidimo modulis, leidžiantis nusileisti ant Mėnulio paviršiaus.
Bet ar „SpaceX“ gali tai padaryti? Sunku atsakyti į šį klausimą. Juk SLS raketa jau buvo panaudota Mėnulio misijai, o „Starship“ dar tik testavimo fazėje.
Yra tikimybė, kad Elono Musko raketa „Falcon Heavy“ bus naudojama astronautams siųsti į Mėnulį. Tačiau „SpaceX“ inžinieriai turės ją gerokai modernizuoti, o tai sukels naujų vėlavimų įgyvendinant „Artemis 3“ misiją.
Visa tai gali lemti faktą, kad Kinija galėtų išlaipinti savo astronautus Mėnulyje anksčiau nei JAV.
Belieka išsiaiškinti, ar „SpaceX“ ar kitos privačios įmonės yra pasirengusios įgyvendinti ambicingą NASA Mėnulio programą.
Atrodo, kad dabar atsisakyti SLS raketos ekonomiškai neapsimoka, atsižvelgiant į išleistus milijardus dolerių ir jos pasirengimo skrydžiams į kosmosą lygį. Tačiau kaip susiklostys tolimesnis jos likimas, gali paaiškėti jau kitų metų pradžioje. Bet kokiu atveju Trumpo administracija turės pagrįsti savo sprendimą Kongresui ir Amerikos visuomenei.
Naujas NASA vadovas
Dabartinis NASA administratorius yra Billas Nelsonas, tačiau jis greitai neteks pareigų. 2025 m. sausio 20 d. Jungtinių Valstijų prezidento pareigas perimsiantis Donaldas Trumpas paskyrė naują agentūros vadovą. Juo bus milijardierius Jaredas Isaacmanas.
Milijardierius pasiūlymą priėmė: „Man garbė eiti šias pareigas ir dirbti su nepaprasta NASA komanda, kad mūsų bendros svajonės apie tyrinėjimą ir atradimus taptų realybe“.
Isaacmanas pridūrė, kad amerikiečiai grįš į Mėnulį, kuriam NASA ruošėsi daugelį metų, o tada žmonės skris į Marsą, o tai turėtų įvykti per ateinantį dešimtmetį.
Jaredas Isaacmanas yra dviejų privačių įmonių, bendradarbiaujančių su „SpaceX“, įkūrėjas. Pirmoji misija – „Inspiration4“. Antroji šiais metais yra „Polaris Dawn“, kuri įėjo į žmogaus kosmoso tyrinėjimų istoriją.
„Polaris Dawn“ misija buvo unikali, nes tai buvo pirmas kartas per daugiau nei 50 metų, kai žmonės nukeliavo iki 1400 kilometrų nuo Žemės. Anksčiau tokios tolimos kelionės vykdavo tik „Apollo“ Mėnulio skrydžių programos metu. Be to, misija pateko į istoriją kaip pirmoji, surengusi komercinį kosminį žygį, kuriame dalyvavo ir pats Jaredas Isaacmanas.
Isaacmano paskyrimas NASA administratoriumi leidžia daryti prielaidą, kad agentūra užmegs dar stipresnį bendradarbiavimą su „SpaceX“, kuri jau vykdo daugybę misijų su astronautais ir kt. Kas žino, galbūt per šią kadenciją su Elono Musko kompanija bus suplanuota pirmoji pilotuojama ekspedicija į Marsą? Nieko negalima atmesti.
