Didžiausias Mėnulio krateris – apvalus. Mėnulio pietuose, daugiau tolimojoje pusėje, esantis vadinamasis Pietų ašigalio – Aitkeno baseinas (SPA) yra didžiausias patvirtintas krateris Saulės sistemoje. Jis atsirado, kai į jauną Mėnulį prieš 4,33 milijardo metų trenkėsi milžiniškas asteroidas. Koks buvo jo dydis ir smūgio trajektorija?

Dauguma mokslininkų mano, kad smūgis vyko įstrižai, maždaug 30-45 laipsnių kampu į paviršių. Tokia išvada daroma remiantis numanoma kraterio forma – ji yra gana ovali – ir cheminių elementų bei mineralų pasiskirstymu Mėnulio plutoje.

Tačiau dabar mokslininkai gavo radikaliai kitokį rezultatą: SPA yra apvalus. Naujasis rezultatas gautas išnagrinėjus kalnagūbrius aplink baseiną. Tyrėjai nuotraukose identifikavo 286 tokius masyvus, kurių aukštis viršija kilometrą virš aplinkinio paviršiaus.

Pritaikę mašininio mokymo algoritmą nuotraukų apdorojimui ir duomenų analizei, jie keliais būdais įvertino, kokios formos figūrą riboja masyvai. Gautas rezultatas yra dvi elipsės – išorinė ir vidinė, kurių ilgesnieji spinduliai siekia atitinkamai apie 1100 ir apie 950 kilometrų.

[Black Friday] Lietuvių „NordVPN“ skelbia beprotišką pasiūlymą! 74 % nuolaida + 3 mėn. nemokamai (Video) 5158 2 Lietuvių sukurtas „NordVPN“ technologijos.lt portalo skaitytojus informuoja, kad Black Friday proga visiems paruošė ypatingą pasiūlymą. Išsamiau

Visgi trumpesnieji spinduliai nusileidžia labai nedaug, tik keliasdešimčia kilometrų, taigi panašu, kad baseino forma yra beveik apskritiminė. Tokį kraterį sukurti galėjo tik asteroidas, nukritęs gana vertikaliai – didesniu nei 44 laipsnių kampu.

Kartu tai reiškia, kad pradinis kraterio gylis turėjo būti šiek tiek – iki penktadalio – didesnis, nei manyta iki šiol. Be to, išmesta medžiaga turėjo pasklisti panašiai plačiai visomis kryptimis, įskaitant ir Pietų ašigalio apylinkes.

Anksčiau buvo manoma, kad Pietų ašigalyje SPA nuosėdų turėtų beveik nebūti, bet naujojo tyrimo autoriai teigia, kad jų sluoksnis gali siekti net 10 kilometrų. Tai labai įdomu Artemis ir kitų žmonių misijų į Mėnulį kontekste. Planuojama, kad žmonės skris ir pirmąsias tyrimų bazes įrengs būtent prie Pietų ašigalio, taigi jie galės tyrinėti ne tik Mėnulio paviršiaus medžiagą, bet ir jo gelmių uolienas, išmestas prieš daugiau nei keturis milijardus metų.

Tyrimo rezultatai publikuojami Earth and Planetary Science Letters.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()

Tolimojoje Mėnulio pusėje buvo aptikta didelė nauja struktūra. Ji slepiasi po paviršiumi

+1

Įspūdingas įvykis. Prasideda Mėlynasis mėnulis. Turite tik 3 dienas

+1

(2)

Kada ir kaip susiformavo Mėnulis? Naujausiuose tyrimuose pateikė dvi versijas

+1

Naujausi tyrimai patvirtino: Mėnulis traukiasi

+1

(3)

Mokslininkai apskaičiavo, kaip ir kodėl atsirado Mėnulis. Dėmesį patraukė objektas asteroidų žiede

+1

Kinų misija Mėnulyje rado nežinomą mineralą. Nei „Apollo“, nei sovietų surinktuose mėginiuose šių mineralų nėra

+1

Tolimojoje Mėnulio pusėje aptiktas šilumą skleidžiantis darinys suglumino mokslininkus: kas tai?

+2

Mėnulį tyrinėję mokslininkai išsiaiškino, kas slypi jo gelmėse. Procesus po pluta išdavė gravitaciniai pokyčiai

+1

Kodėl Žemė turi Mėnulį? Galbūt už tai turėtume padėkoti vienam Saulės sistemos milžinui

+1

Mėnulio pietų ašigalyje rastas senovinis magmos vandenynas. „Teorija tampa daug tvirtesnė“

+1

Mėnulio tyrimus atlikę astrofizikai pateikė netikėtą išvadą: jis dreba ir traukiasi

+2

„Kur kas daugiau, nei manyta anksčiau.“ Vandens pėdsakų randama visame Mėnulio paviršiuje

+1

„Ilgiau, nei buvo manyta anksčiau.“ Ką atskleidė Mėnulio dirvožemio mėginiai

+1

Pagaliau gali būti paaiškinta paslaptingų sūkurių Mėnulyje kilmė

+1