Nustebino astronomus. Supermasyvi juodoji skylė siunčia paslaptingus signalus  ()

Atrodo, kad keistos vibracijos, sklindančios iš supermasyvios juodosios skylės, dažnėja – ir jas gali sukelti baltoji nykštukė, skriejanti pavojingai arti įvykių horizonto.


Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Kyraxys (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-black-hole-hole-galaxy-8723803/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2018 m. supermasyvi juodoji skylė, pavadinta 1ES 1927+654, nustebino astronomus – nes iš palyginti neaktyvios juodosios skylės virto itin „ryškia“. Tai pirmas kartas, kai buvo pastebėta, kad supermasyvi juodoji skylė taip keičiasi.

Po to juodoji skylė ėmė silpti, tačiau dabar Megan Masterson iš Masačusetso technologijos instituto (JAV) ir jos kolegos nustatė, kad šis kosminis kūnas, atrodo, siunčia rentgeno spinduliuotę reguliariu ritmu, vadinamu kvaziperiodiniais svyravimais. Pirmą kartą šiuos svyravimus jie išmatavo 2022 m. – ir nustatė, kad rentgeno spinduliuotės ryškis svyravo 10 proc. maždaug kas 18 minučių, tačiau 2024 m. šis intervalas sumažėjo iki 7,1 minutės.

„Jau vien tai, kad aptikome šiuos svyravimus, buvo labai įdomu, nes tai tik viena iš nedaugelio [supermasyvių juodųjų skylių, kurios tai daro], – sako M. Masterson. – Tačiau manau, kad mums įdomiausia buvo tai, jog svyravimų periodas – tai, kaip greitai šie svyravimai vyksta – keitėsi žmogaus stebimais laiko intervalais, o to paprastai nematome aplink supermasyvias juodąsias skyles.“

[EU+Kuponai] „Winter Sale 2025“! Kainos nutirpo 60 %. Energijos stotelės, dulkių siurbliai, vaizdo projektoriai ir kt. Ribotas kiekis (Video)
1499

„Winter Sale 2025“ išpardavimas!

Nuolaidų kuponai

Galioja iki 2025-01-28

Iš Europos sandėlių

Iki 2 metų garantijos

1) „FOSSiBOT F1200“ - mobili energijos stotelė, 1200W, 1024Wh, LiFePO4, tarnaus 10+ metų

2) „JIGOO C500“ - rekordinės kainos 500W belaidis dulkių siurblys

3) „Wanbo T2 Ultra“ - 1080P, Android TV 11, Netflix ir kt. už fantastišką kainą

Išsamiau

Besikeičiantis svyravimų periodas reiškia, kad netoli juodosios skylės įvykių horizonto – ribos, ties kuria jos gravitacinė trauka tampa tokia stipri, kad net šviesa negali ištrūkti – vyksta įdomūs fizikiniai procesai.

Vienas dalykas, galintis paaiškinti svyravimus, yra žvaigždė baltoji nykštukė, kurios medžiagą retkarčiais nusiurbia juodoji skylė. M. Masterson teigia, kad pagal jos komandos skaičiavimus ši baltoji nykštukė būtų už milijonų kilometrų nuo juodosios skylės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pati juodoji skylė yra milijonų kilometrų skersmens, nykštukė yra labai arti įvykių horizonto.

„Iš tikrųjų ji yra nepaprastai arti supermasyvios juodosios skylės, – sako mokslininkė. – Tai tiesiog mažytis objektas, skriejantis aplink šį milžinišką žvėrį. Nuostabu, kad toks mažas kūnas gali daryti tokią didelę įtaką tam, ką matome aplink supermasyvią juodąją skylę. Tačiau keistą signalą galima paaiškinti ir kitais scenarijais – pavyzdžiui, iškreiptu materijos žiedu, vadinamu akreciniu disku, aplink juodąją skylę arba materijos bangomis, atsispindinčiomis per juodosios skylės karštų dujų ir dulkių apvalkalą.

 

Kad patvirtintų baltosios nykštukės idėją, astronomai turės aptikti gravitacines bangas, sklindančias iš juodosios skylės.

Dabartiniai jutikliai – pavyzdžiui, LIGO – gali aptikti tik hercų arba kilohercų dažnio gravitacines bangas, kurios atitinka maždaug mūsų Saulės masės juodąsias skyles.

Tačiau lazerinio interferometro kosminė antena (LISA) – kosminė gravitacinių bangų observatorija, kuri turėtų būti paleista 2035 m. – turėtų aptikti milihercines gravitacines bangas, kurias skleidžia supermasyvios juodosios skylės.

Mattas Nichollas iš Karalienės universiteto (Jungtinė Karalystė) sako, kad žinojimas, jog baltoji nykštukė gali skrieti aplink supermasyvią juodąją skylę, yra svarbus tokiai misijai kaip LISA.

 

„Visi labai nori pamatyti, kaip LISA pagalba baltąją nykštukę praryja juodoji skylė“, – sako M. Nichollas. „Tai labai padeda, jei turime keletą kandidatų“.

Tačiau dėl supermasyvių juodųjų skylių fizikos sudėtingumo sunku pasakyti, ar virpesius sukelia baltoji nykštukė, ar vienas iš kitų paaiškinimų, sako M. Nichollas.

„Juodųjų skylių akrecijos problema yra ta, kad mes jos iš tikrųjų nesuprantame, tik bendrais bruožais. Niekas iš tikrųjų nežino, kaip veikia akreciniai diskai, nors prie šios problemos dirbama jau dešimtmečius“, – sako jis.

Tyrimas paskelbtas „arXiv“.

Parengta pagal „New Scientist“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai ()

Susijusios žymos: