Saulės sistemoje. Aptiktas naujas vandens pasaulis! Kur jis yra ()
Kai kurie dujinių gigantų palydovai turi požeminius skysto vandens vandenynus. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad toks pat vandenynas yra antrajame pagal dydį Jupiterio palydove.
© NASA/JPL/DLR(German Aerospace Center) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Callisto.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar mokslininkai turi daug įrodymų, kad Jupiterio palydove Europa tikrai yra požeminis skysto vandens vandenynas. Ir ten gali būti net nežemiška gyvybė. Dabar atsirado naujų įrodymų, kad Jupiterio palydovas Kalista (Callisto) taip pat yra vandenyno pasaulis. Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „AGU Advances“, rašo „Universe Today“.
Visai neseniai astronomai aptiko požeminio vandenyno įrodymų 4-tame pagal dydį Urano palydove Arielyje, o dabar nauji duomenys rodo, kad Saulės sistemoje yra dar vienas vandenyno pasaulis. Tai Jupiterio palydovas Kalista.
Kalista yra antras pagal dydį dujinio milžino palydovas ir trečias pagal dydį Saulės sistemos palydovas. Pirmuosius įrodymus, kad ten gali būti požeminis vandenynas, astronomai atrado prieš 25 metus.
|
Kalista išvaizda skiriasi nuo Jupiterio palydovo Europa ir Saturno palydovo Encelado, po kurių lediniu paviršiumi taip pat yra skysto vandens vandenynai. Europa aiškiai turi baltą, ledinį paviršių, nors turi ir kitų rusvų spalvų. Enceladus turi itin ryškų, ledinį paviršių ir turi aukščiausią albedo iš visų Saulės sistemos objektų. Kita vertus, Kalistos paviršius yra tamsus, ledinis ir padengtas krateriais.
Tačiau įrodymai, kad joje yra vandenynas, nėra susiję su jos paviršiaus išvaizda.
Pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys vandenyno buvimą, gauti iš Kalistos magnetinio lauko. Skirtingai nuo Žemės magnetinio lauko, kuris susidaro planetos šerdyje, Kalistos magnetinis laukas yra indukuojamas. Tai reiškia, kad jį sukuria Kalistos sąveika su Jupiteriu ir itin galingu jo magnetiniu lauku. Kad Kalista galėtų turėti magnetinį lauką, palydovas turi turėti laidžios medžiagos sluoksnį. Šis sluoksnis, mokslininkų nuomone, yra skysto vandens vandenynas.
2017 m. paskelbtame tyrime buvo manoma, kad jonosfera yra pagrindinė Kalistos magnetinių laukų priežastis.
Naujas tyrimas, pagrįstas erdvėlaivio „Galileo“ (tyręs Jupiterį ir jo palydovą 1995–2003 m.) duomenimis, rodo, kad Kalista turi požeminį vandenyną ir kad lemia jos magnetinį lauką.
Mokslininkai sukūrė keturių sluoksnių Kalistos modelį, įskaitant palydovo jonosferą. Modelyje jie keitė ledo plutos storį, vandenyno storį ir laidumo lygį. Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad palydovo magnetinis laukas greičiausiai atsiranda dėl storo, laidžio vandenyno ir jonosferos derinio.
Astronomai taip pat padarė išvadą, kad vandenyno storis nuo jūros dugno iki ledo plutos yra dešimtys kilometrų, o pati pluta taip pat gali būti dešimčių kilometrų storio. Tai rodo geologinės paviršiaus ypatybės.
Erdvėlaiviai „Europa Clipper“ ir JUICE, kurie šiuo metu skrenda į Jupiterį, galės patvirtinti vandenyno buvimą. Planuojama, kad „Europa Clipper“ apskris Kalistą nuo 250 iki 1800 km atstumu. O JUICE atliks 21 palydovo praskridimą 1000–7000 km atstumu. Planuojama, kad abu erdvėlaiviai Jupiterio sistemą pasieks atitinkamai 2030 ir 2031 m.
