„Blogas ženklas žmonijai“ – gyvybės Marse ekspertas iš Oksfordo ()
„...neatsirado savarankiškai.“
© NASA/JPL-Caltech/MSSS (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:PIA17944-MarsCuriosityRover-AfterCrossingDingoGapSanddune-20140209.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įrodymų, kad Marse egzistuoja gyvybė, radimas gali būti blogiausia žinia žmonių istorijoje ir „blogas ženklas žmonijos ateičiai“, 2008 metais sakė švedų filosofas ir profesorius Nickas Bostromas iš Oksfordo universiteto. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, jis vis dar laikosi savo nuomonės.
„Jei rastume kokios nors paprastos išnykusios gyvybės formos pėdsakų – kai kurių bakterijų, kai kurių dumblių – būtų blogos naujienos. Jei rastume kažko labiau pažengusio, panašaus į trilobito liekanas ar net į mažo žinduolio skeletą, tai būtų labai bloga žinia. Kuo sudėtingesnę gyvybę rastume, tuo slogiau būtų sužinoti apie jos egzistavimą. Tikrai įdomu moksliniu požiūriu, bet blogas ženklas žmonijos ateičiai“, – 2008 m. argumentavo Nickas Bostromas
|
2024 m. sausį mokslininkai tvirtino, kad „Perseverance“ marsaeigio surinkti duomenys priartina mus prie gyvybės Marse įrodymų.
Nickas Bostromas interviu „WP Tech“ metu pabrėžė, kad vis dar laikosi savo nuomonės, kaip ir prieš 16 metų.
„Jei Marse gyvybė vystytųsi nepriklausomai, t. y. ji nebūtų pasėta iš Žemės ar atvirkščiai, tai vien faktas, kad mūsų Saulės sistemoje ji išsivystė du kartus, būtų tvirtas įrodymas, jog gyvybė vystosi gana lengvai. Tai savo ruožtu reikštų, kad gyvybė tikriausiai būtų išsivysčiusi milijonus kartų net mūsų pačių Galaktikoje“, – mano jis.
„Tačiau aš spėju, kad mūsų Saulės sistemoje ar net mūsų Galaktikoje jokia gyvybė, ypač sudėtinga gyvybė, neatsirado savarankiškai“, – sakė jis.
Autoriai: Vigmantas Balevičius
