Ar tai kosminių misijų pabaiga? Skambina pavojaus varpais. Tai ne „Starlink“ ()
Žmonių į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kenksmingumas siekia daugiau, nei manėme anksčiau. Naujausi tyrimai rodo, kad jos gali pailginti kosminių šiukšlių buvimo žemoje Žemės orbitoje laiką.
© Rawpixel (atvira licencija) | https://www.rawpixel.com/image/439989/free-photo-image-space-shuttle-public-domain
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vos prieš 100 metų vienintelis palydovas, skriejantis aplink Žemę, buvo natūralus – Mėnulis. Revoliucija prasidėjo 1957 metų spalio 4 dieną, kai buvo paleistas SSRS dirbtinis palydovas SPUTNIK 1.
Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ataskaita „Kosmoso ekonomika“, paskelbta 2024 m. viduryje ir parengta bendradarbiaujant su Lenkijos kosmoso agentūra (PAK), šiuo metu kosmose yra per 12 800 palydovų, iš kurių 11 300 yra žemoje Žemės orbitoje.
„2023 metais iškeltų palydovų skaičius yra 1170 % didesnis nei 2013 metais. Nuo 2017 iki 2024 metų balandžio buvo iškelta daugiausia palydovų nuo kosminės eros pradžios. 2016–2023 metais vidutinis metinis į Žemės orbitą siunčiamų objektų skaičiaus padidėjimas siekė beveik 50 %“, – skaičiavo ataskaitos autoriai.
2025 m. vasario mėn. vien „Starlink“ palydovų skaičius viršijo 7000. Ir tai tik pradžia, nes kosmoso pramonė dinamiškai vystosi ir vis daugiau įmonių nori būti kosmose ne tik dėl mokslinių priežasčių. Prasideda grūstis, o jei įtrauksime ir kosmines šiukšles, tai dabar kosmose yra milijonai objektų (didesnių nei 1 milimetras).
|
Nauji tyrimai rodo, kad ateinančiais metais mums gali tekti apriboti savo plėtrą ir kad taip yra dėl įprastesnių problemų, tokių kaip per didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.
Pagal scenarijų, darant prielaidą, kad taršos lygis ir toliau bus didelis, iki 2100 metų palydovų, kurie galės saugiai veikti, skaičius sumažės. Reikės įvesti griežtus apribojimus, kad būtų išvengta reiškinio, vadinamo Keslerio sindromu, kai žemoje Žemės orbitoje susikaupusios kosminės šiukšlės susiduria viena su kita, sukurdamos naujas šiukšles, kurios savo ruožtu vėl susiduria viena su kita, sukurdamos dar daugiau šiukšlių.
Tęsinys kitame puslapyje:
Daugelis palydovų veikia žemoje ar net labai žemoje orbitoje, maždaug 300–350 kilometrų. Problema ta, kad tokiame aukštyje vis dar yra liekamoji atmosfera, dėl kurios ten esantys įrenginiai natūraliai stabdomi ir jų trajektorija turi būti koreguojama.
Kai pastebime reikšmingus Saulės pliūpsnius ir didesnį energijos tiekimą į Žemę, tada atmosfera šiek tiek „išsipučia“, padidindama pasipriešinimą, su kuriuo susiduria žemoje Žemės orbitoje esantys palydovai. Šis natūralus stabdymas taip pat yra mūsų sąjungininkas išvalant erdvę nuo neveikiančių palydovų. Po kurio laiko jie patenka į atmosferą ir sudega.
Tyrimai parodė, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos mažina termosferą – atmosferos sluoksnį, esantį nuo 85 iki 600 kilometrų. Mokslininkai nustatė, kad termosferos tankio sumažėjimas, atsirandantis dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, taip pat sumažina pasipriešinimą, su kuriuo susiduria palydovai, arba subtilų objekto stabdymą.
Viena vertus, tai gera žinia, nes sumažina orbitos korekcijų poreikį. Kita vertus, dėl to nereikalingų palydovų pašalinimas iš orbitos užtruks ilgiau, o tai žymiai padidins šiukšlių kiekį erdvėje.
Bet nesijaudinkite, mes dar net nepriartėjome prie Keslerio sindromo. Mokslininkai pabrėžia, kad aplink Žemę vis dar gali veikti milijonai palydovų. Tačiau būtų gerai pagalvoti apie problemą, kol ji nėra tokia didelė.
