Marso paviršiuje gyvybės ženklų ieškantis zondas aptiko įtartinų akmenukų: juose – netikėti radiniai ()
„Perseverance“ marsaeigis, važinėjantis Jezero krateryje, atrado ne vieną įdomybę.
© NASA/JPL-Caltech (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Perseverance-Selfie-at-Rochette-Horizontal-V2.gif
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai vienas atradimas padarytas visai netikėtai – kraterio paviršiuje pastebėti akmenys, kurių sudėtyje yra mineralų, besiformuojančių tik drėgnoje šiltoje aplinkoje. Nedideli blyškūs akmenukai pastebėti iškart po „Perseverance“ nusileidimo, bet tik palyginus neseniai nuspręsta į juos pažvelgti atidžiau.
Įvairiose nuotraukose suskaičiuota daugiau nei 4000 akmenukų, o į kelis pašvietus lazerio impulsais, pavyko nustatyti mineralinę sudėtį. Juose yra labai daug – iki 35 % – aliuminio oksido. Kitų mineralus formuojančių elementų, išskyrus silicį, nedaug. Aliuminis ir silicis, kartu su deguonimi ir vandeniliu, formuoja kaolinitą – būtent iš šio mineralo akmenukai ir susideda.
|
Minkštas mineralas formuojasi šiltomis drėgnomis sąlygomis; Žemėje dažniausiai randamas ten, kur būta hidroterminių versmių ar tropinių platumų pakrantėse. Marso kaolinitai ne tokie minkšti, kaip Žemės, bet formavimosi kelias greičiausiai buvo panašus.
Kol kas nežinia, kur akmenukai susiformavo – jie labai lengvi, taigi nesunkiai galėjo būti atnešti iš kitur, kai į kraterį tekėjo upės. Visgi kraterio pakraščiuose irgi aptikta kaolinitų. Tai reiškia, kad Jezero krateryje kadaise ne tik buvo vandens, bet vanduo buvo šiltas. Tai dar sustiprina įtarimus, kad jauname Marse buvo sąlygos, tinkamos gyvybei susidaryti.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Communications Earth & Environment“.
