„Mirties žvaigždė“ nusitaikė į Žemę? Žinia drebina pasaulį. „Akimirksniu nušluotų visą gyvybę“ ()
Anksčiau mokslininkai teigė, kad WR 104 sistema yra nukreipta tiesiai į Žemę.
© W. M. Keck Observatory/Adam Makarenko (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Netoli Žemės, neseniai kilo didelis. Astronomai tai vadina Mirties žvaigžde.
WR 104 yra objektas, esantis maždaug 8000 šviesmečių nuo mūsų planetos. Galbūt niekas į tai nekreiptų daug dėmesio, jei ne tai, kad tai iš tikrųjų yra dvejetainė sistema, kurioje žvaigždė miršta.
Duetą ten sudaro Wolf-Rayet žvaigždė ir OB tipo žvaigždė. Aplink jas driekiasi ūkas, susidaręs dėl šių kūnų sąveikos. Tam tikru momentu mokslininkai WR 104 pradėjo vadinti mirties žvaigžde. Bet kodėl?
Atsakymas paprastas: jos mirtis gali paskatinti į Žemę nukreipti radiaciją. Tačiau dabar, remdamiesi naujausiais tyrimais, žinome, kad toks scenarijus neįmanomas. Dėl šios dvejetainės sistemos suderinimo galimi išmetamieji teršalai krypsta priešinga kryptimi.
|
Kaip aiškina žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbto straipsnio autoriai, objekto orbita yra pasvirusi bent 30 ar 40 laipsnių kampu. Savo ruožtu žvaigždės masė yra maždaug 13 kartų didesnė nei Saulės. Tačiau tai nėra labiausiai šokiruojantis dalykas: daug įdomiau yra tai, kad kalbame apie objektą, kuriam tik 7 milijonai metų.
Kosminio laiko skalėje tai tarsi akies mirktelėjimas, nes daugelis žvaigždžių gyvuoja milijardus metų ir nerodo jokių ženklų, kad netrukus baigs savo gyvenimą. Kai kalbame apie Wolf-Rayet žvaigždę, ji pradeda labai greitai prarasti masę, todėl jos laukia neišvengiama mirtis.
Šiuo atveju kalbame apie dvejetainę sistemą, iš kurios į kosmosą patenka didelės energijos emisijos. Iš ten sklindančios dulkės įgauna spiralės formą dėl gravitacinės dviejų žvaigždžių sąveikos.
Antrasis yra labai karštas, masyvus ir ryškus objektas, vadinamas OB žvaigžde. Remdamiesi archyviniais duomenimis, astronomai padarė išvadą, kad dvi žvaigždės skrieja žiedine orbita, kurios periodas yra 241,54 dienos. Atstumas juos skiria apie du astronominius vienetus, kaip pvz., šis vienetas žymi atstumą tarp Žemės ir Saulės.
Antrosios žvaigždės masė yra apie 30 kartų didesnė už Saulės masę. Kaip ir jo palydovas, jis taip pat skleidžia susidūrimo vėjus, dėl kurių susidaro įkaitusios dulkės. Tokiomis aplinkybėmis susidariusią šilumą galima stebėti iš Žemės naudojant infraraudonųjų spindulių emisijos stebėjimo prietaisus.
Nors anksčiau mokslininkai teigė, kad WR 104 sistema buvo nukreipta tiesiai į Žemę, dabar išvados pasirodė kitokios.
Ir tai turėtų būti laikoma teigiama žinia, nes priešingu atveju mūsų planetą gali pasiekti galingos, mirtinos radiacijos emisijos. Atsižvelgiant į mus skiriantį atstumą – kelis tūkstančius šviesmečių – toks sprogimas gali turėti mirtinų pasekmių gyvybei Žemėje. Laimei, tokie rūpesčiai nebėra aktualūs, nes WR 104 orientacija reiškia, kad bet koks galimas sprogimas bus nukreiptas priešinga kryptimi nuo Žemės.
