Gana arti Žemės. Milžinišku greičiu veržiasi juodoji skylė. Dar niekada nebuvo tokios situacijos (Foto) ()
Klaidžioja po mūsų Galaktiką.
© NASA (Atvira licencija) | https://www.nasa.gov/learning-resources/for-kids-and-students/what-is-a-black-hole-grades-5-8/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juodąsias skyles sunku aptikti, nes jos, užuot skleidusios energiją, ją sugeria. Vadinasi, mokslininkams reikia sėkmės (ir daug įgūdžių), kad galėtų jas rasti. Neseniai jiems pavyko nustatyti tokį objektą, kuris juda mūsų Galaktikoje, bet neturi aplink jį skriejančios žvaigždės.
Didžiausios galimybės aptikti juodąsias skyles atsiranda tada, kai jos pradeda maitintis medžiaga. Tokiomis aplinkybėmis dalis medžiagos gali būti išmesta į kosmosą po to, kai ji pagreitinama iki didelio greičio vadinamajame įvykių horizonte. Prieš kurį laiką sklido kalbos, kad vienas tokių objektų buvo gana netoli mūsų, o dabar šie žodžiai pasitvirtino.
Astronomai dabar mano, kad tai vieniša juodoji skylė, klaidžiojanti po mūsų Galaktiką. Nutolusi apie 5000 šviesmečių, ji visai ne neutroninė žvaigždė, kaip teigia kai kurie skeptikai. Naujausia informacija šiuo klausimu buvo pateikta „The Astrophysical Journal“.
|
Objektas, pavadintas OGLE-2011-BLG-0462, prieš trejus metus sukėlė diskusiją. Hablo kosminiu teleskopu aptiktas, iš pradžių buvo laikomas potencialia neutronine žvaigžde. Matavimai, atlikti naudojant kitus instrumentus, pasirodė naudingi sprendžiant mįslę, taip pat tam tikru momentu mokslininkai pastebėjo gravitacinio lęšio fenomeną, kurio dėka pavyko užfiksuoti daugiau detalių.
Astronomers confirm the existence of a lone black hole / Prior to this new finding, all the black holes that have been identified have also had a companion starhttps://t.co/zTY364qSEx
— Stranger Dimensions (@Dimentoid) April 18, 2025
Tyrimo autoriai dabar aiškina, kad tai maždaug 7-8 kartus masyvesnis už Saulę kūnas. Esant 5000 šviesmečių atstumu, jis yra gana arti Žemės, ypač kai atsižvelgiama į atstumų Visatoje, mastą. Ši nepaprasta juodoji skylė juda neįtikėtinu greičiu, vidutiniškai apie 51 kilometrą per sekundę, palyginti su kaimyninėmis žvaigždėmis.
Iš kur toks impulsas? Pagal vieną scenarijų OGLE-2011-BLG-0462 susidarymas buvo susijęs su supernovos sprogimu. Kad ir kas sukūrė juodąją skylę, tas kažkas išmetė ją į kosmosą, ir nepaprasta kelionė tęsiasi iki šiol. Nors tokių objektų nepavyksta aptikti naudojant rentgeno spindulius, matomą šviesą ar radijo bangas, mokslininkai neatmeta minties, kad tokias bangas jis ims skleisti ateityje. Be to, su būsimais teleskopais astronomai galės aptikti dar daugiau gravitacinių lęšių fenomenų.
