Jupiteryje vyksta kažkas keisto. Astronomai apšalę (Video) ()
Astronomai, naudodami Webbo kosminį teleskopą, užfiksavo stulbinančius Jupiterio pašvaisčių vaizdus, esančius dujų milžinės, didžiausios Saulės sistemos planetos, šiauriniame ašigalyje. Mokslininkai gavo naujos informacijos apie šį reiškinį, tačiau kai kurių duomenų paaiškinti negali.

© Ekrano kopija | https://x.com/PDChina/status/1922359437832159428/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature Communications“, rašo „Space“.
Jupiteris yra beveik 6 kartus didesnis už Žemę ir yra didžiausia planeta, skriejanti aplink Saulę. Be milžiniško dydžio, Jupiteris turi didžiausią magnetosferą Saulės sistemoje, tai yra erdvės regioną, kuriame jaučiama planetos magnetinio lauko įtaka. Jupiterio magnetosfera yra 15 kartų didesnė nei Saulės, o planetos magnetinis laukas yra 20 000 kartų stipresnis nei Žemės magnetinis laukas. Dėl tokio stipraus magnetinio lauko Jupiterio pašvaistės yra šimtus kartų ryškesnės nei Žemėje.
this may not seem that interesting at first glance, but you’re looking at the powerful auroras on JUPITER!!
— Jasmine 🌌🔭 (@astro_jaz) May 14, 2025
jwst revealed new mysteries and details about the aurora!! 🤩 pic.twitter.com/nA5dfF0qQz
|
Kaip ir Žemėje, Jupiteryje pašvaistės atsiranda, kai iš Saulės per saulės vėją išmestos didelės energijos dalelės prasiskverbia pro magnetosferą į viršutinius atmosferos sluoksnius. Tada dalelės magnetinio lauko pagalba nukreipiamos į planetos ašigalius.
Pasak mokslininkų, Jupiterio pašvaistės taip pat atsiranda dėl dalelių, išmestų į kosmosą per ugnikalnių išsiveržimus dujų milžino palydove Ijo. Tai pasaulis, kuriame yra daugiausiai ugnikalnių Saulės sistemoje. Saulės dalelės ir Ijo dalelės susijungia ir sukuria didelę pašvaistę Jupiterio šiauriniame ašigalyje.
Astronomus nustebino, kokia intensyvi ir dinamiška buvo Jupiterio pašvaistė. Astronomai tikėjosi, kad ji pasirodys ir išnyks lėtai, tačiau paaiškėjo, kad pašvaistė gali pradėti staigiai švytėti ir pakeisti savo ryškumą, kartais per kelias sekundes. Tai reiškia, kad Jupiteryje pašvaistė kinta daug stipriau, nei mokslininkai manė. Tai galėtų pakeisti supratimą apie tai, kaip viršutinė dujų milžino atmosfera įkaista ir vėsta.
Mokslininkai, naudodami Webbo kosminį teleskopą, gavo naujų Jupiterio pašvaisčių vaizdų ir atrado naujų šio reiškinio detalių. Tuo pačiu metu mokslininkai, naudodami Hablo kosminį teleskopą, fotografavo Jupiterio pašvaistes ir atrado kai ką, kas juos dar labiau nustebino.
Paaiškėjo, kad ryški šviesa, kurią aptiko Webbo teleskopas, neturėjo atitikmens Hablo teleskopo vaizduose, ir tai labai suglumino astronomus. Norint sukurti dviejų teleskopų matomą ryškumo derinį, reikėtų, kad į Jupiterio atmosferą patektų daugybė labai mažos energijos dalelių, tačiau anksčiau tai buvo laikoma neįmanoma. Todėl astronomai vis dar nesupranta, kas vyksta Jupiteryje.
Dabar mokslininkai nori surinkti daugiau duomenų, kad galėtų atidžiau ištirti Jupiterio pašvaistę ir suprasti, kaip saulės ir Ijo dalelės iš tikrųjų formuoja pašvaistę ir kas nutinka su jos ryškumu. Tai turėtų padėti „Juno“ erdvėlaivis, kuris aplink dujų milžinę skrieja nuo 2016 m.