Jupiteris, kaip ir Žemė, turi magnetinį lauką. Į jį patekusios krūvį turinčios dalelės nukreipiamos ašigalių link, kur atsitrenkia į atmosferą ir sukelia pašvaistes. Kaip ir Žemėje, pašvaistes gali sukelti Saulės vėjo pliūpsniai.

Tačiau, priešingai nei Žemėje, Jupiterio pašvaistės turi dar vieną šaltinį – palydovą Ijo, kurio ugnikalniai išmeta medžiagą į orbitą, o tada ją pagauna Jupiterio magnetinis laukas. Ankstesni stebėjimai parodė, kad Jupiterio pašvaistės yra ir daug didesnės, ir energingesnės, nei Žemės, taip pat, kad jos švyti tiek infraraudonųjų, tiek regimųjų, tiek ultravioletinių spindulių ruože. 

Bet nauji James Webb ir Hubble teleskopais tuo pat metu atlikti stebėjimai atskleidžia daug sudėtingesnį vaizdą. James Webb jautrumas leido nuotraukas daryti ne kas keliolika minučių, kaip seniau, o dažniau nei kartą per sekundę.

Taip mokslininkai nustatė, kad pašvaistės konfigūracija kinta ne minučių laiko skalėmis, kaip tikėtasi, o vos sekundžių – kitaip tariant, visa pašvaistė tiesiog mirga. Stebėjimai parodė regione egzistuojant trivandenilio jonus – ši reta molekulė susidaro, kai paprasta vandenilio molekulė pagauna papildomą protoną.

„Asus Zenbook A14“: Plonas, super lengvas, ištvermingas, ir su „Snapdragon“ galia (2025 UX3407 Copilot+ PC modelio APŽVALGA) 3751 Kiek lengvas gali būti nešiojamas kompiuteris? Išbandęs naujausią „Asus Zenbook A14 UX3407 Copilot+ PC“ likau labai maloniai nustebintas tiek dizainu, tiek našumu, tiek jo ištverme. Išsamiau

Ji yra labai nestabili, o Jupiterio pašvaistės regione, panašu, išgyvena apie pustrečios minutės, tačiau nuolat kuriasi nauji jonai. Seniau buvo manoma, kad trivandenilio jonai gali efektyviai išspinduliuoti sužadintos atmosferos energiją ir taip ją atvėsinti, bet per pustrečios minutės pranykstančios molekulės to padaryti nepajėgios.

Taigi šiluminis pašvaistės balansas kol kas lieka paslaptingas. Dar viena keistenybė – Hubble ultravioletiniai stebėjimai neparodė jokių ultravioletinių pašvaisčių, nors infraraudonosios buvo stiprios. Tai rodo, kad pašvaistes sukelia žemos energijos dalelės. 

Tačiau šių dalelių turi būti labai daug – kitaip pašvaistė nebūtų tokia ryški. Koks procesas gali į Jupiterį nusiųsti milžinišką kiekį mažos energijos dalelių, tačiau beveik nė kiek – energingų, tyrėjai kol kas atsakyti negali. Šiuo metu Jupiterio link skrenda Europos kosmoso agentūros zondas JUICE, sistemą jau beveik dešimtmetį tiria Juno – abiejų zondų duomenys padės išspręsti šią keistenybę. 

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()

Saulės sistemoje. Aptiktas naujas vandens pasaulis! Kur jis yra

+1

Geriausi kadrai per dešimtmečius. Vulkaniškiausias Saulės sistemos pasaulis. NASA skelbia foto

+1

200 km ilgio lavos ežeras. Lygus kaip stiklas ir primena Žemėje vulkanų sukurtą obsidiano stiklą (Video)

+1

Prie Jupiterio priartėjęs NASA zondas nutraukė pusšimtį metų trukusius mokslininkų ginčus

+1

(1)

Pavojus 5 000 000 000 JAV dolerių. Ambicingai NASA misijai gresia nesėkmė

+1

Mokslininkai nustebinti: Jupiterio raudonoji dėmė elgiasi kaip gyvas organizmas

+1

[ŽT] NASA nuotraukos iš Jupiterio palydovo: ugnikalnių išsiveržimai (Foto)

+1

Nežemiškos gyvybės paieškose – nauji duomenys apie reiškinius Jupiterio palydove, turinčiame poledinį vandenyną

+1

Jupiteryje vyksta kažkas keisto. Astronomai apšalę (Video)

+1

(3)

„Hubble“ teleskopas atskleidė Jupiterio orus (Video)

+1

Mokslininkų dėmesį patraukė žymioji Jupiterio raudonoji dėmė. Kas tai per darinys, kuris vienu metu buvo dingęs?

+1

„Čia gali egzistuoti nežemiška gyvybė.“ Netrukus prasidės unikali misija (Video)

+1

Norite į kosmosą? NASA išsiųs visų norinčių skrieti aplink Jupiterį vardus. Kaip pateikti savo (Foto, Video)

+1

„Talžys stiprus energingų dalelių srautas. Priartėjus per arti – sugestų nepataisomai“

+1

Gyvybės paieškose Jupiterio palydove – nauji tyrimai: apskaičiuota, kiek ten yra gyviems organizmams būtino deguonies

+1