Pirmą kartą. Užfiksavo lietų Saulėje! Kaip tai įmanoma (Video) ()
Stulbinančius Saulės vaizdus užfiksavo „Big Bear“ saulės observatorija (BBSO), pasitelkusi „Goode“ saulės teleskopą (GST).
© Ekrano kopija | https://www.youtube.com/watch?v=hbBlfk1UgkM
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai rašo „IFL Science“.
Dėl naujo atnaujinimo teleskopas gali padaryti ryškiausius iki šiol Saulės vainiko – didžiulės ir itin karštos atmosferos – smulkių struktūrų vaizdus.
Saulės vainikas (korona) išlieka didžiausia paslaptimi mokslininkams, tyrinėjantiems mūsų žvaigždę. Saulės vainiko temperatūra yra milijonai laipsnių, tai yra šimtus kartų daugiau nei temperatūra, užfiksuota apatiniuose žvaigždės sluoksniuose. Procesas, dėl kurio susidaro toks keistas temperatūros skirtumas, nėra iki galo suprantamas. Tik neseniai nauji Saulės stebėjimo būdai suteikė pakankamai užuominų, kad paaiškintų, kas ten vyksta.
|
Pasak mokslininkų, Saulės vainikas taip pat sukuria saulės vėją, taip pat kitus reiškinius, kurie tiesiogiai veikia kosminius orus tarpplanetinėje erdvėje. Štai kodėl labai svarbu kuo geriau matyti Saulės vainiką.
Dėl naujos adaptyvios optinės sistemos GST dabar galima užfiksuoti ryškiausius vaizdus, kurie kompensuoja dėl Žemės atmosferos atsirandantį vaizdo suliejimą. Ši sistema padėjo sukurti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas į Saulę krintantis kondensuotos plazmos vainikinis lietus.
„Turbulencija ore smarkiai pablogina kosminių objektų, tokių kaip mūsų Saulė, vaizdus, matomus pro mūsų teleskopus. Tačiau mes galime tai ištaisyti. Adaptyvioji optika yra tarsi sustiprintas automatinis fokusavimas ir optinis vaizdo stabilizavimas jūsų išmaniojo telefono kameroje, tik ji ištaiso atmosferos, o ne naudotojo rankų drebėjimo klaidas“, – teigė Dirkas Schmidtas, adaptyviosios optikos mokslininkas Nacionalinėje saulės observatorijoje.
Per pastaruosius du dešimtmečius adaptyvioji optika buvo plačiai naudojama astronomijoje, įskaitant saulės teleskopus žvaigždžių stebėjimams. Tačiau kai kurios sistemos problemos iškilo, kai mokslininkai pradėjo stebėti patį Saulės pakraštį. Žemės atmosfera buvo pagrindinis ribojantis veiksnys, neleisdamas skiriamajai gebai būti mažesnei nei 1000 kilometrų.
„Naujoji adaptyvioji vainikinės optikos sistema panaikina šią spragą ir teikia vainikinių darinių vaizdus, kurių skiriamoji geba yra 63 kilometrai“, – sako vyriausiasis technologas Thomas Rimmele, sukonstravęs pirmąją veikiančią adaptyviąją optiką Saulės paviršiui stebėti.
